Skip to main content

Skrydžiai, lietuviai ir Tetos

Ups, jūs tik pažiūrėkit, kiek laiko praėjo. Šį kartą, kad nebūtų tuščiai švaistomas laikas šiame bloge,  sugalvojau pasiskųsti vienu keliaujantiems lietuviams opiu klausimu.  

Kadangi taupau pinigus, į Lietuvą iš užsienio lietuvių kolonijos kraidau su "papigiosiomis" oro linijomis. Jos turi daug problemų, bet kaina ir pakankamas patikimumas atperka kitas nelaimes. Tačiau sunkiausia bausmė ir didžiausia problema keliaujant Rainierais ir Vizierais buvo ir bus skrydžio kontingentas. Kai visi keturpesčiomis lekia į lektuvą, kad pirmi atsissėstų, nors vietos visada yra. Kai vos vos lėktuvui nutūpus visi šoka iš savo vietų, kaip elektros nupurtyti, ir puola tempti tašes iš virš galvos esančių bardačiokų, nors lėktuvas dar tebevažiuoja dideliu greičiu. Arba kai tau praktiškai per galvą lipa, kad vėlgi pirmi išbėgtų iš lėktuvo, nes gi pirmi į jį subėgę, aišku, sėdi prie lango.  

Bet baisiausias nuotykis mane ištiko paskutinį syk keliaujant, kai net du kartus teko tapti skrydžio gide oro uoste nesigaudančioms ir anlgų kalboms nemokančioms tetoms. Aš buvau nieko prieš padėti, kai prie manęs dideliomis ir nuo ašarų blizgančiomis akimis Liutono oro uoste pripuolė Teta iš Mažeikių. Galvojau - "Argi man sunku?" Pasirodo, nebuvo lengva. Visą kelią manęs isteriškai kamantinėjusi "kas ką pasakė ir ką dabar reikia daryti!!!" tik praėjusi pasienio punktą Rygos oro uoste dingo iš mano akiračio per minutę net nepadėkojus. O aš per ją net negavau paskaityt "Vogue". (Žinau, baisus praradimas). 

Kitą Teta iš Šiaulių prisitaisė prie manęs dar autobusų stotyje su dideliu prašymu, kad aš ją iki pat Londono supervaizinčiau, nes, žinoma, bijo, nežino, nesupranta. Šita buvo dar baisesnė, nes veržesi visur pirma, manęs neklausė ir apsiverkė iš nuoskaudos, kai skrydį dėl prastų oro sąlygų atidėjo porai valandų. Nereikia, nei sakyti, kad aš ja kaip įmanoma greičiau pasistengiau atsikratyti. Taigi po visų šitų mano nuotykių kyla vienas klausimas, kaip visi kiti keliaujantys lietuviai susitvarko su šitom problemom ir kaip, po galais, išvengti šitų tetų, nes aš dabar paniškai bijosi, kad neprisiknistų. 

Kalbėjimas angliškai nepadės, kai skrendi Lietvon, o ant tavo bilieto ryškiom raidėm puikuojasi tavo lietuviška pavardė. Any ideas?

Comments

Autare said…
Oj... pirma dalis pažįstama ir man, bet tokia labai labai nemaloni :)
O antros neteko patirti... bet... bilieto nelaikau rankose, kad kiti matytų, jei sėdžiu tai dažniausiai su ausinuku ir akis įbedus į telefoną/knygą/žurnalą... ir apsimetu tokia nepajudinama :D
Bet matyt suveikia, nes nė karto niekas neprašė pagalbos :)
Lady said…
Geras patarimas, reikes ir man vengti akiu kontakto elektronikos arba spaudos pagalba. Deja, ta pirma teta prie manes pripuole man tik iejus i laukimo sale, tai nebuvo kur detis. Bet ausinukas turbut labiausiai praverstu :D
Anonymous said…
būtent! ausinukas ir jokio akių kontakto. į klausimus atsakinėti vienu žodžiu, ir kur įmanoma tik mm ir mh. Although kartais orouostuose susipažini su gana įdomiais žmonėmis, bet čia vienas kartas iš tūkstančio. :)
Lady said…
As labai noreciau su idomiais zmonemis susipazint, bet cia turbut kelionese is UK i LT didelis sekmes dalykas. Ir amziui limitas matyt turi buti :)

Ausinuko daugiau namie nebepaliksiu! :)
Anonymous said…
na man porą kartų pasisekė, nors abu kartus nesitikėjau nieko gero ir visaip stengiausi nesivelti į kalbas. Kartą tai buvo moteris su vaiku (vaikai lėktuvuose ugh :/ ) kuri skrido iš Vilniaus į Uk, čia dirba kažkuriam universitete, kažką su muziką, bet labai įdomiai pasišnekėjom. O kitą kartą pasitaikė keleivis iš Kauno į UK skridęs atostogauti, su kuriuo jau kokius pusę metų vis dar susirašom emailais apie nieką, bet kažkaip gerai.
Žodžiu būna ir normalių :D

Popular posts from this blog

GDPR information regarding this website

So, my darlings, by now you all know about the implementation of EU's brilliant GDRP polocy. To comply with it, as I am using some AdSense on here I am including a link to Google Help page to help you understand what and how it does it. If you choose yo click the link some information might be collected off you by the thrid party. Can't tell, what it is, as I am a mere blogger who has not posted here anything since 2014. And since this blog is not even very activr, I have never been able to monetize off those ads. So there you have it. Here is the link below you need to click to read all about how to protect you data while using and reading this blog: https://policies.google.com/technologies/partner-sites.

Vasara 2014

Kiekvieną vasarą Liepos pirmoje pusėje vykstu namo į Lietuvą atostogų. Tai mano gimtadienio metas, dar niekada neteko šiuo metu dirbti, visada pavykdavo gauti nors mažas atostogas. Pasisekė tiems Liepos kūdikiams. Tikrai nuostabus metas švesti gimtadienį; vidurvasaris, šilta, žalia, kvepia, dūzgia bitės, visi laimingi ir patenkinti.  Šiais metais atostogų proga nuvykome į Nidą. Kartą jau esu ten buvusi, bet dabar mane užbūrė ta neišpasakyta ramybė ir gamtos gražumas. Tikrai gražiausia vieta Lietuvoje. Nors kopos įspūdingos bei turi kažkokio nepakartojamo magnetizmo, mane labiausiai užbūrė Juodkrantės krantinė. Taip tyku, jog galima valandų valandas sėdėti ant suolo stebint švelniai raibuliuojančias bangeles. Gali būti, jog man reiketų gyventi kur nors prie vandens, o ne dūzgiančiame didmiestyje.  Pačios atostogos buvo ramios, bet turiningos. Jokių vakarėlių ar pašėlusių nuotykių, tik smagiai praleistas laikas su šeima ir senai matytais draugais. Be Nidos dar aplankiau Kauną, k

Prie giraitės kapinaitės, part II: vampyrės kapas

Rašydama posto pavadinimą jaučiausi, kaip trylikametė, kuri šventai tiki vampyrų egzistavimu ir tuoj laužyta one.lt kalba paaugliškame forume naršiai įrodinės savo mintį. Gerai, kad tai ne mano pirmas įrašas ir tie, kas retkarčiais skaito mano blogą, pažįsta tokius lyrinius nukrypimus į mistiką. Tai apie kapą. Kažkada seniai seniai toks Šiaulių miesto didis veikėjas ir aktyvistas V. Puronas per TV pasakojo, kad senosiose Šiaulių kapinėse vampyrės kapo beesama. Tuo metu susidomėjau, bet kadangi man buvo ne daugiau kaip dešimt metų, greit ir pamiršau. Na, o praeitą vasarą turėjau laimės rankose palaikyti baisiai smagų skaitalą apie Šiaulius, to paties gerb. Purono rašytą miesto istoriją. Ir ką gi, atradau savo senai girdėtas "pasakaites iš rūsio". Kapas nr. I: Rygos gatvės pana Lemperkikė. Naktimis pro miesto kapines važiuodami arkliai imdavo prunkšti ir stotis piestu. Visą laiką prie mažųjų kapinių vartelių juos sustabdydavo mergina tamsiais rūbais, liepdavo važiuoti Rygos gat