Saturday, 16 February 2013

Skrydžiai, lietuviai ir Tetos

Ups, jūs tik pažiūrėkit, kiek laiko praėjo. Šį kartą, kad nebūtų tuščiai švaistomas laikas šiame bloge,  sugalvojau pasiskųsti vienu keliaujantiems lietuviams opiu klausimu.  

Kadangi taupau pinigus, į Lietuvą iš užsienio lietuvių kolonijos kraidau su "papigiosiomis" oro linijomis. Jos turi daug problemų, bet kaina ir pakankamas patikimumas atperka kitas nelaimes. Tačiau sunkiausia bausmė ir didžiausia problema keliaujant Rainierais ir Vizierais buvo ir bus skrydžio kontingentas. Kai visi keturpesčiomis lekia į lektuvą, kad pirmi atsissėstų, nors vietos visada yra. Kai vos vos lėktuvui nutūpus visi šoka iš savo vietų, kaip elektros nupurtyti, ir puola tempti tašes iš virš galvos esančių bardačiokų, nors lėktuvas dar tebevažiuoja dideliu greičiu. Arba kai tau praktiškai per galvą lipa, kad vėlgi pirmi išbėgtų iš lėktuvo, nes gi pirmi į jį subėgę, aišku, sėdi prie lango.  

Bet baisiausias nuotykis mane ištiko paskutinį syk keliaujant, kai net du kartus teko tapti skrydžio gide oro uoste nesigaudančioms ir anlgų kalboms nemokančioms tetoms. Aš buvau nieko prieš padėti, kai prie manęs dideliomis ir nuo ašarų blizgančiomis akimis Liutono oro uoste pripuolė Teta iš Mažeikių. Galvojau - "Argi man sunku?" Pasirodo, nebuvo lengva. Visą kelią manęs isteriškai kamantinėjusi "kas ką pasakė ir ką dabar reikia daryti!!!" tik praėjusi pasienio punktą Rygos oro uoste dingo iš mano akiračio per minutę net nepadėkojus. O aš per ją net negavau paskaityt "Vogue". (Žinau, baisus praradimas). 

Kitą Teta iš Šiaulių prisitaisė prie manęs dar autobusų stotyje su dideliu prašymu, kad aš ją iki pat Londono supervaizinčiau, nes, žinoma, bijo, nežino, nesupranta. Šita buvo dar baisesnė, nes veržesi visur pirma, manęs neklausė ir apsiverkė iš nuoskaudos, kai skrydį dėl prastų oro sąlygų atidėjo porai valandų. Nereikia, nei sakyti, kad aš ja kaip įmanoma greičiau pasistengiau atsikratyti. Taigi po visų šitų mano nuotykių kyla vienas klausimas, kaip visi kiti keliaujantys lietuviai susitvarko su šitom problemom ir kaip, po galais, išvengti šitų tetų, nes aš dabar paniškai bijosi, kad neprisiknistų. 

Kalbėjimas angliškai nepadės, kai skrendi Lietvon, o ant tavo bilieto ryškiom raidėm puikuojasi tavo lietuviška pavardė. Any ideas?

5 comments:

Dieter said...

Oj... pirma dalis pažįstama ir man, bet tokia labai labai nemaloni :)
O antros neteko patirti... bet... bilieto nelaikau rankose, kad kiti matytų, jei sėdžiu tai dažniausiai su ausinuku ir akis įbedus į telefoną/knygą/žurnalą... ir apsimetu tokia nepajudinama :D
Bet matyt suveikia, nes nė karto niekas neprašė pagalbos :)

Lady said...

Geras patarimas, reikes ir man vengti akiu kontakto elektronikos arba spaudos pagalba. Deja, ta pirma teta prie manes pripuole man tik iejus i laukimo sale, tai nebuvo kur detis. Bet ausinukas turbut labiausiai praverstu :D

laimosinspiratoriumas said...

būtent! ausinukas ir jokio akių kontakto. į klausimus atsakinėti vienu žodžiu, ir kur įmanoma tik mm ir mh. Although kartais orouostuose susipažini su gana įdomiais žmonėmis, bet čia vienas kartas iš tūkstančio. :)

Lady said...

As labai noreciau su idomiais zmonemis susipazint, bet cia turbut kelionese is UK i LT didelis sekmes dalykas. Ir amziui limitas matyt turi buti :)

Ausinuko daugiau namie nebepaliksiu! :)

laimosinspiratoriumas said...

na man porą kartų pasisekė, nors abu kartus nesitikėjau nieko gero ir visaip stengiausi nesivelti į kalbas. Kartą tai buvo moteris su vaiku (vaikai lėktuvuose ugh :/ ) kuri skrido iš Vilniaus į Uk, čia dirba kažkuriam universitete, kažką su muziką, bet labai įdomiai pasišnekėjom. O kitą kartą pasitaikė keleivis iš Kauno į UK skridęs atostogauti, su kuriuo jau kokius pusę metų vis dar susirašom emailais apie nieką, bet kažkaip gerai.
Žodžiu būna ir normalių :D