Saturday, 23 February 2013

Things I Love

Šiuo kartu sugalvojau, kad būtų ne pro šalį pagiedoti ditirambus savo vienam mėgstamiausių užsiėmimų - internetiniam apsipirkinėjimui. Gal kam ir tuščiai ar švaistūniškai pasirodys, bet aš dievinu online shopping. Visų pirma, be galo patogu, nereikia nei šiknos nuo sofos/lovos/kėdės paketi, o vizualinė stimuliacija didžiuliu srautu plūsta į tave. O geriausiu ir patogiausiu rūbų, aksesuarų ir kitų bobiškų gėrybių puslapiu vainikuoju Asos.com. Dėl to, kad ten užėjus pasmalsauti dažnai tenka beveik prievarta atsiplėšti, kad nenusipirkčiau visko iš eilės. Seniau tas puslapis mane nervindavo, nes buvo sunku filtruoti savo stiliui priimtinus dalykus iš tūkstančių trumpučių, aptemptų ar blizgančių suknelių, tačiau šiuo metu jau išmokau, kaip taikliai ir greitai prafiltruoti savo preferensus

Man rūbų ir batų pirkimas yra didžiausia terapija ir savipaguoda šiam sunkiam gyvenime. Aš manau, kad nusipelnau paišlaidauti sunkiai ardama kasdieniniam darbe, tad leidžiu sau karts nuo karto finansiškai atsipalaiduoti ir apsimesti, kad aš galiu sau leisti visus tuos dalykus. Kas žino, gal kada ateis diena, kai nebereikės drebėti dėl kiekvieno skatiko, o skudurinėjimas virs pilnateisiu hobiu.  

Beto suvokiau, kad draugės vestuvėms reikia naujos suknelės, o kur gi tu ją rasi, kai laiko nebedaug. Išeitis - visagalis internetas. Ir jo parduotuvės. Kadangi mano skonis nėra tipiškas, o suformuotas mano meilės istoriniam kostiumui, tokie puslapiai suteikia progrą rasti kažką įdomaus ir orginalaus sau. Tuolab, kad man ne aštuoniolika ir norisi kažko solidesnio, o šitos skonių sanplaikos tūlos parduotuvės nepatenkina. Po kuistukus trintis neturiu laiko. Asos.com all the way. 

Atspėkit, kuri mano. Beje, aš mėlynos spalvos net nemėgstu. Na, bent jau taip galvodavau. Gyvenimas priverčia keistis, dievaži. 

Plius, šio puslapio itin patogi užsakymo, mokėjimo ir atgabenimo sistema. Jeigu pasirenkate atvežimą už dyką, tai užtrunka viso labo keturias dieneles, o sumokėjus truputėlį daugiau, siuntinį gausite jau kitą dieną (aišku ne sekmadienį).  Damn, po tokios reklamos asos.com geriau man tegul ką nors padovanoja. Nors man negaila gerą dalyką pagirti ir kitiems parekomenduoti. Žinau, kad ir į Lietuvą siunčia, aišku, užtruktų ilgiau, gal pusantros savaitės. 

I have decided to write a compliment to my favourite online fashion shop - asos.com. A friend's wedding is rapidly approaching and I realised I don't have a proper dress to wear. Hence, the hurried online shopping. Guess which dress? 

Monday, 18 February 2013

Hypnotised


Jau senokai susižavėjau seniau man daugiausiai dvejonių kėlusiu aštuntuoju dešimtmečiu. Na, žinot, tos nekokios asociacijos, kaip ABBA, lykra, blizgantys aptempti drabužiai, nesiderinančios spalvos, hipiškas boho-chic, kelnių kliošai, dideli ir platūs atlapoti kalnieriai. Tačiau tai tik viena pusė. Septyniasdešimtieji, kaip aš vis mėgstu užsienietiškai pavadinti, turėjo daug daugiau ir įdomesnių pusių. 


Labiausiai man imponuoja gryžimas prie XX amžiaus pradžios silueto, gal kiek naivokas, bet savotiškai žavus tautinio kostiumo interpretavimas, artimųjų rytų įtakos (ryškiausia Marakešo įtaka interjeruose), roko dievaičių ir jų palydovių mergaičių (groupies) iškilimas į šlovės viršūnes bei gero tikro XIX amžiaus pabaigos dekadanso prikeltas atminimas jaunimo propaguojamoje gyvensenoje. Aš esu nusipirkusi ir pasidėjusi skaitymui Rowan Pelling "The Decadent Handbook", kurioje tikiuosi bus apšviesta visais dekadanso klausimais ir viliuosi, jog aštuntas dešimtmetis taip pat bus paminėtas. 

Manau, kad šia tema parašysiu mažiausiai dar vieną įrašą, galbūt dedikuotą toms pačioms Rolling Stones groupies ar stilingiausioms to laikmečio žvaigždėm. 

 Gyvačių kerėtojas Alice Cooper
 Jacqueline Bissett
 Angelica Huston filme "A Walk with Love And Death"
Marisa Berenson apsrengusi kaip Marchesa Luisa Casati Rothchil baliuje 
 Jane Birkin
 Miss Harlow
 Miss Lucy
 Mick and Bianca Jagger
Irinos Ionesco fotografija

Saturday, 16 February 2013

Skrydžiai, lietuviai ir Tetos

Ups, jūs tik pažiūrėkit, kiek laiko praėjo. Šį kartą, kad nebūtų tuščiai švaistomas laikas šiame bloge,  sugalvojau pasiskųsti vienu keliaujantiems lietuviams opiu klausimu.  

Kadangi taupau pinigus, į Lietuvą iš užsienio lietuvių kolonijos kraidau su "papigiosiomis" oro linijomis. Jos turi daug problemų, bet kaina ir pakankamas patikimumas atperka kitas nelaimes. Tačiau sunkiausia bausmė ir didžiausia problema keliaujant Rainierais ir Vizierais buvo ir bus skrydžio kontingentas. Kai visi keturpesčiomis lekia į lektuvą, kad pirmi atsissėstų, nors vietos visada yra. Kai vos vos lėktuvui nutūpus visi šoka iš savo vietų, kaip elektros nupurtyti, ir puola tempti tašes iš virš galvos esančių bardačiokų, nors lėktuvas dar tebevažiuoja dideliu greičiu. Arba kai tau praktiškai per galvą lipa, kad vėlgi pirmi išbėgtų iš lėktuvo, nes gi pirmi į jį subėgę, aišku, sėdi prie lango.  

Bet baisiausias nuotykis mane ištiko paskutinį syk keliaujant, kai net du kartus teko tapti skrydžio gide oro uoste nesigaudančioms ir anlgų kalboms nemokančioms tetoms. Aš buvau nieko prieš padėti, kai prie manęs dideliomis ir nuo ašarų blizgančiomis akimis Liutono oro uoste pripuolė Teta iš Mažeikių. Galvojau - "Argi man sunku?" Pasirodo, nebuvo lengva. Visą kelią manęs isteriškai kamantinėjusi "kas ką pasakė ir ką dabar reikia daryti!!!" tik praėjusi pasienio punktą Rygos oro uoste dingo iš mano akiračio per minutę net nepadėkojus. O aš per ją net negavau paskaityt "Vogue". (Žinau, baisus praradimas). 

Kitą Teta iš Šiaulių prisitaisė prie manęs dar autobusų stotyje su dideliu prašymu, kad aš ją iki pat Londono supervaizinčiau, nes, žinoma, bijo, nežino, nesupranta. Šita buvo dar baisesnė, nes veržesi visur pirma, manęs neklausė ir apsiverkė iš nuoskaudos, kai skrydį dėl prastų oro sąlygų atidėjo porai valandų. Nereikia, nei sakyti, kad aš ja kaip įmanoma greičiau pasistengiau atsikratyti. Taigi po visų šitų mano nuotykių kyla vienas klausimas, kaip visi kiti keliaujantys lietuviai susitvarko su šitom problemom ir kaip, po galais, išvengti šitų tetų, nes aš dabar paniškai bijosi, kad neprisiknistų. 

Kalbėjimas angliškai nepadės, kai skrendi Lietvon, o ant tavo bilieto ryškiom raidėm puikuojasi tavo lietuviška pavardė. Any ideas?