Lady's Tea Time

Niekam ne paslaptis, kad aš labai myliu šį dvidešimtojo amžiaus dešimtmetį. Jo negalima paprastai apibrėžti, nes buvo toks daugialypis, ilgas, kultūriškai, politiškai, ekonomiškai turtingas ir gausus. Turbūt geriausiai jis eiliniam piliečiui asocijuojasi su neoniniėm spalvos, timpom ir CC-Catch. Nors pastaruosius devintojo dešimtmečio pavyzdžius taip pat vertinu, bet dabar norėčiau pakalbėti/pažiūrėti į kitą jų mados pusę. Mane visada domino ir žavėjo androginiškumas ir androginiška mada. Ir kaip tik šiame dešimtmetyje suklestėjo vyriškos mados pritaikymas moterims. Geriausias pavyzdys - power suit , arba karjeros moters kostiumas, pasižymėjęs išryškintais petukais, drąsiomis, ryškiomis spalvomis bei apskritai ganėtinai "aštroku" siluetu. Žinoma, kad visa tai buvo reikalinga pabrėžti moters pakitusį statusą vyrų dominuojamame karjeros pasaulyje. Toks vyriško kostiumo mėgdžiojimas sudarė kompetencijos ir galios iliuziją, kuri, deja, anksčiau buvo priskiriama tik vyriš...

Nadege du Bospertus, Karen Mulder and Niki Taylor photographed by Patrick Demarchelier for Vogue , March 1991. Fashion hasn't changed much since the 90's. 

Jeigu vien filmo estetika būtų didžiausias ir pagrindinis jo vertės kriterijus, Kar Wai Wong "In the Mood for Love" turėtų būti karūnuotas pačiu geriausiu.  Iš ties, filmas tiesiog sinematografiškai tobulas. Kiekvienas sustabdytas kadras atrodo lyg atskira idealiai suaranžuota nuotrauka. Dėmesys detalėms, kostiumams, makiažui, buities daiktams yra šokiruojačiai didelis bei atidus. Jeigu kas žiurite mano minėtuosius Mad Men, ten taip pat dominuoja didžiulis atidumas aplinkai ir kostiumams, tuo pačiu juos pritaikant personažų asmeniniams bruožams bei jų gyvenime tuo metu vykstantiems įvykiams. Taip pat ir "In the Mood for Love". Gražūs, beveik tobuli septintojo dešimtečio Kinijos piliečiai, besistengiantys gyventi teisingai ir daryti teigiamus sprendimus.  Siužetas paprastas - vyras ir moteris susieti panašaus likimo. Jų antrosios pusės svetimauja vienas su kitu, o tiedu palikti prie labai sunkios dilemos - "o gal ir mums pradėti romaną?". Bet ne siuže...

Jau senokai susižavėjau seniau man daugiausiai dvejonių kėlusiu aštuntuoju dešimtmečiu. Na, žinot, tos nekokios asociacijos, kaip ABBA, lykra, blizgantys aptempti drabužiai, nesiderinančios spalvos, hipiškas boho-chic, kelnių kliošai , dideli ir platūs atlapoti kalnieriai. Tačiau tai tik viena pusė. Septyniasdešimtieji , kaip aš vis mėgstu užsienietiškai pavadinti, turėjo daug daugiau ir įdomesnių pusių.  Simple Minds - Hypnotised Labiausiai man imponuoja gryžimas prie XX amžiaus pradžios silueto, gal kiek naivokas, bet savotiškai žavus tautinio kostiumo interpretavimas, artimųjų rytų įtakos (ryškiausia Marakešo įtaka interjeruose), roko dievaičių ir jų palydovių mergaičių (groupies) iškilimas į šlovės viršūnes bei gero tikro XIX amžiaus pabaigos dekadanso prikeltas atminimas jaunimo propaguojamoje gyvensenoje. Aš esu nusipirkusi ir pasidėjusi skaitymui Rowan Pelling "The Decadent Handbook", kurioje tikiuosi bus apšviesta visais dekadanso klausimais ir viliuosi, jog...

Good news, Kittens! Mad Men will be back. More fabulous that ever. Just look at those costumes, hair and make up. Perfect late 60's, early 70's realness. Can't wait for April. The first episode of Season 6 will air on Sunday, 7th of April. Oh, how I wish to have a themed Mad Men premier party.  Megan is serving Priscilla Presley, Joannie is going for Elizabeth Taylor look and Pete has sideburns. I'm dying now!  I have said this quite a lot of the whole decade, but you have to admit that late sixties had a certain glossy, kitschy, affluent vibe in fashion imagery. Granted, Mad Men had been flaunting the particular imagery for 5 seasons now, so I'm intensely curious how they going to portray this period not only in glamour wear that we see in promo pictures, but also how they're going to translate it into every day clothes and office wear for both female and male characters. 

 Prince and Princess Fushimi, 1910  Miss Knox, 1900  Mrs. B. McLean, 1910  Mrs F.E.Herring, 1910  Mrs. Thomas Burke, 1910  Mrs. William Howard Taft, 1900 Mrs. William Howard Taft, 1913

Praeitą sekmadienį užbaigiau linksmai. Linksmu septintojo dešimtmečio filmu apie ketverias vestuves ir ketverias laidotuves. Shirley Mclaine buvo itin kūda ir labai graži, pasirodo, visai ne bobulė, kuri trumpai pasirodė Downton Abbey.  Taigi filmo siužetas sukasi apie gražią moteriškę, kurios meilė žudo vyrus. Netyčia. Filmas yra komedija/miuziklas, bet geriausia jo dalis yra kostiumai ir dekoracijos. Jos paskutinis vyras buvo rožinis...Įsivaizduokit patys, kas buvo toliau... Geriausią reklamą filmui daro pats treileris , kur pasakoja apie rožinius Rolls Royce, greitus lėktuvus bei pusės milijono vertės garderobą. 

Staiga prisiminiau, kad jau senokai nebuvau dariusiu kostiuminių filmų apžvalgos ar peržvalgos, ar kaip ten lietuviškai vadinasi. Šį kartą - dieviškas barokinis spektaklis pavadinimu "Karalius šoka" arba "Le Roi Danse". Tai filmas ne apie garsųjį karalių Saulę Liudviką XIV-jį, bet apie jo dvaro kompozitorių Jean-Baptiste Lully. Man asmeniškai Lully kūryba yra tobula baroko išraiška ir aš niekada nenustosiu pasakoti, kaip myliu šią epochą. O filmas tikrai gerai ir taikliai ją pagavo. Kritikai šį filmą vadina prastesne "Farinellio" kopija (apie šį filmą jau esu rašiusi), tačiau man jis puikiai patiko ir pasotino mano baroko vaizdų ištroškusias akis ir barokinės muzikos išsiilgusias ausis. Siužeto atpasakoti nesiryžtu, o ir žiūrėti paties nebebūtų taip įdomu, todėl tik parodysiu keletą vaizdelių bei, žinoma, duosiu pasiklausyti nepakartojamas Lully kūrybos.  Visas filmas šiuo metu vis dar yra Youtube, tai bėkit žiūrėt, kol galima. Rimta...