Lady's Tea Time

Holla, Amigos! Atsiprašau, jog vėl dingau ilgam ilgam, tačiau buvau gana užsiėmus (the usual). Krausčiausi į kitą vietą, keliavau į Lietuvą draugės vestuvėsna ir atgal, mėgaujuosi rudeniu ir visur dalyvauju. Tai ir kenčia mano vargšelis blogas. Šian labai laiminga, nes pagaliau su drauge užsisakėm kelionę į Paris. Oi, tai duosim. Paryžiuje buvau tik vieną kartą, kai dar pienas nuo lūpų nudžiūvęs nebuvo, tai nelabai įvertinti galėjau. Dabar užsienius geriau pažįstu ir žinau, ko noriu iš jų gauti. Taigis, kad nebūtų visai čia liūdna ir tuščia su mano sapalionėm, įmesiu truputuką savo instagramos nuotykių foto. Deal with it. I don't know if it's a bit sad or great that majority of my instagram pictures feature my work. It's either I have no life or my job is that awesome. I'll take the latter, please. 1. A sunset in Greenwich over the Old Royal Naval College, no filter, real colours and all. Taken during a work summer party. Featuring cricket and Pimms...

Vaje, vaje, vėl dingau. Pasiteisinimas - realūs ir įkryrūs prieš šventiniai pasiruošimai. O kur dar darbas kasdien ir savanoriavimas muziejuje šeštadieniais. Va taip ir ištirpsta laikas, o dienos prašuoliuoja pasiutusiu greičiu. Šiandien sužinojau gerą naujieną, kuri mane pradžiugino labiau negu visos kalėdų dovanos kartu sudėjus. Nors Kalėdas ir Naujus švesiu svetimam kampe, laikotarpiu po švenčių grįšiu į savo Saulės miestą. Tikiuosi šaltukas vis dar spaus, o sniego pusnys neištirps (nors prisipažįstu, jog sniego kasimo savo kieme idėja manęs vistiek nevilioja).  Beje, jeigu jau matėt, kaip jums "Hobitas" patiko? Per daug, ar per mažai, ar išspaudėt nostalgijos ašarą?  Kandgi labai mėgstu dekadentiškui barokiškus vaizdelius, štai jums trupūtį eye porn (ok ok, labiau man). 

Kai Sargent pademonstravo šį paveikslą Paryžiaus salone 1885 metais, jis buvo sukritikuotas ir išvadintas pseudo Velaskezu. Ne ką didesnės sėkmės po metų jo darbas susilaukė Londone, ten taip pat buvo pasibodėta kūrinio spalvų gama ir kompozicija. Kaip ir nubalsuota blogiausiu metų paveikslu.  Visgi tarp Velaskezo ir Sargent dažnai brėžiamos paralelės mat pastarasis tapydamas paneles Vikers naudojo Velaskezui taip būdingą tamsių spalvų spektrą. Tačiau paveiksle be viso to dar galime matyti ir Franco Halso darbų spontaniškumą laisvame panelių susodinime. Autorius tarsi mums sako: "Taip, būtent šitaip jos ir leidžia laiką". Viena sėdi apkabinusi seserį ir žvelgdma į tolį, tarsi apie kažką svajodama, tuo tarpu viduryje sėdinti sesuo ramiai varto žurnalą. Labiausiai netradicine šią kompoziciją paverčia trečioji panelė Vikers, pasisukusi į stebėtoją šonu, permetusi vieną ranką per kėdės atlošą, tarsi patvirtinanti, kad kiekvienas iš mūsų gali imti ir taip įsita isyti.   ...

Man labai patiko truputėlį šiurpūs, bet visai mieli šiek tiek burtoniški  iliustratoriaus Daniel Danger darbeliai. More about the author: Tiny Empire

Sakyčiau genialiai pasirinktas operos mediumas ir apipavidalinimas. Tema - Prancūzijos revoliucijos aistros, o operos veiksmas - ant nužudyto Marato krūtinės. O kokia gudri ir šmaikšti vonios interpretacija!

Ne visur ir ne visai rokokas, o paskutiniame paveikslėlyje dar ir sentimentalizmo pavyzdėlis.

Turbūt dar nesu rašiusi apie rumunų kilmės prancūzų fotografę Iriną Ionesco, kurios mūza ir fotomodeliu nuo penkerių metų tapo jos dukra Eva. Dabar Eva yra aktorė ir režisierė, sukūrusi filmą apie savo ekscentriškąją motiną ir norėjusi pasauliui parodyti kokia iš tiesų buvo jos vaikystė. Filmas vadinasi "My Pretty Princess".

Per šį neilgą mano blogo gyvavimo laikotarpį dar nebuvo taip, kad visą mėnesį nebūtų padaryta nors vieno mažiausio įrašėlio. Reikia kažkaip pasitaisyti. Nepulsiu dejuoti, kad rimtas nebe studentiškas gyvenimas užspaudė, o tiesiog pasiulysiu ką nors vizualiai skanaus, o gal net ir infomatyvaus. Taigi tiesiog vėl priminsiu, kad yra šio blogo duona ir vanduo: grožio ir estetikos paieškos kasdienoje. Išreikšti galima visaip, o mano būdas toks: