Tuesday, 16 June 2009

Vasara?



Jau tuoj tuoj, jau ranka pasiekiama mūsų žalia, lietinga, apsiniaukusi vasara, tuoj tuoj prasidės atostogos. Kol kas apsimetu, kad vasaros nėr. Orai tam labai padeda. Su kuo jums siejasi vasara? Man geriausia nuodora į vasara yra vakarojimas kažkur gamtoje, aušros sutikimas, pasivaikščiojimai mėnesienoje.

Na, o šiuo metu vasara man - vakarėliai gamtoje. Ypač todėl, kad savo gimimo dieną Lady švenčia vidurvasarį, todėl prie sodo vakarėlių yra priprasta nuo seno.

Metas arbatėlei


Arbatėlės metas meilijasi, kad visai norėtų tokio komplektėlio popiečio arbatytei arba kavytei.

Friday, 12 June 2009

Silva rerum


Seniai sau buvau prisižadėjus bent trumpai paminėti bloge šią knygą.
Štai sakinys, nuo kurio pradėsiu:

Užvertę šios knygos paskutinį puslapį jūs visiškai kitomis akimis žvelgsite į Žemaitijos girias, Vilniaus gatves ir nekaltai čirškiančius žvirblius. O galbūt net pradėsite kišenėje prietaringai nešiotis mažytį veidrodėlį – dėl visa pikta…

Dėl to, kad tai didelė tiesa. Perskaičiusi Silvą visų pirma apvaikščiojau visus joje minimus Vilniaus objektus, o į kai kuriuos mano požiūris jau niekada nebebus toks pat... Pilies, Arklių, Stiklių, Šv. Mykolo gatvės, Šv. Mykolo bažnyčia, Vilniaus universitetas ir dar keletas kitų vietų.

Recenzija

Keletas atsiliepimų spaudoje apie knygą iš Sabaliauskaitės puslapio:

"...Jei tik nutuoktų, Danas Brownas su Johnu Irwingu pavydėtų juodai. O Adomas Mickevičius plotų katučių. Metų, ne - dešimtmečio knyga!" Emilija Visockaitė, Pravda.lt

"... Šioje knygoje - vienos iš geriausių lietuvių kalba parašytų erotinių scenų..." Justinas Žilinskas, Skaityta.lt, 2009 03 21

"... Tai - įvykis mūsų literatūroje... umbertoekiškas dvelksmas, tiesioginėmis nuorodomis ar užuominomis atverti keliasluoksniai istorinės dvasios klodai..." "Tarsi barokinis gobelenas..." Astrida Petraitytė, "Literatūra ir menas", 2009 03 06

Pati nebūčiau sugalvojusi šio romano sulyginti su Umberto Eco, bet dabar pagalvojau, kad visai tikslu. Bent jau tragikomiškumo lygmeniu.

"...Norėčiau, kad "Silva Rerum" virstų filmu..." - režisierius Gintaras Varnas, Kultūra, Alfa.lt, 2009 02 14

Ir aš! Ir aš! Tai būtų pats geriausias istorinis lietuvių filmas, ne tragiškas ir ne epiškas, o tikroviškas. Isivaizduokite, kad turtistai plauktų į Vilnių sekti herojų Norvaišų pėdomis, lankydami visas mano jau anksčiau minėtas vietas.

"…Kai skaitai knygą, atrodo lyg vaikščiotum po šv. Petro ir Povilo bažnyčią arba žiūrėtum į barokinę monstranciją, kuri yra puošta brangiais akmenimis, vaizduoja įvairiausius sudėtingus, didelius ir mažus daiktus, kuriuos įdomu apžiūrinėti. Ir pats įspūdis turi kažko pasakiško, kerinčio, o kartu ir kažko gąsdinančio, paslaptingo, veikiančio žmogaus emocijas bei stumiančio į apmąstymus apie gyvenimą, mirtį, grožį ir bjaurumą, apie kilnumą ir žemiausias aistras. Visa tai, kas yra barokas, yra šioje knygoje.
Knyga teikia juslinį, intelektinį ir pažinimo malonumą. Ji yra parašyta įvairiuose lygiuose, per kuriuos galima judėti. Tačiau autorė mane nustebino knygos pabaiga. Taip, kaip sugeba nustebinti barokas, kada tu žiūri į vaizdą ir supranti, kad jis yra dar daugiau nei tu galvoji." -
Istorikė dr. Irena Vaišvilaitė, knygos “Baroko pradžia Lietuvoje” autorė, 2008 12 11, "Menotyrininkės K.Sabaliauskaitės romane - XVII amžiaus lytėjimo malonumas", "lrytas.lt"

Pats tiksliausias apibūdinimas. Daugiau galima paskaityti čia.

Wednesday, 3 June 2009

Rumunija

Taip, aš tai darau! Aprašinėju (bent truputį) praeitos vasaros nuotykius Drakulos tėviškėje. O kad daugiau ten būtų buvę jo...arba jų. Tik dabar, po ilgo laiko tarpo, kai įspūdžiai galutinai susidėvėję ir susigulėję, apie šitą kontroversiškai vertinamą kraštą galiu pasakyti, kad ne be reikalo jis šitaip vertinamas. Ok, mūsų (keturiu nuotykių ir adrenalino ištroškusių lietuvaičių) Drakula grobti nesikėsino ir kraujo negėrė (o vis dėto kaip gaila), tačiau visokių kuriozų išvengti nepavyko. Šitokį postą sukurpti mane įkvėpė viena stebimų užsienio blogintojų, kuriai švelniai tariant nelabai patiko šis kraštas. Mes, kaip užgrūdintos rytų europietės, matyt jo būtent dėl to išsigandom mažiau. Lietuva atrodė lygiai taip pat dar ne taip seniai, o išmetus iš galvos iščiustyto Vilniaus centro įvaizdį, kai kur atrodo ir dabar:D
Iš mano alpėjimų buvo galima suprasti, kad kelionės į Rumuniją paskatos buvo ideologinės - sutikti Drakulą. Juokauju. Pasekti mano ilgamečio herojaus gimtais takais, gal pajusti šiek tiek tos gotiškos Stokerio romano dvasios, įsijausti į Harkerio vaidmenį (žinau, kad tai buvo utopija...). Net traukiniais keliavom dėl tos šventos (gal labiau atvirkščiai) utopijos! Ir va šalis tokia truputėlį vietom apšiurusi, ūksmingų miškų su kaukiančiais vilkais neįtikėtinai mažai, užtat meškiukų, pasiruošusių sudrąskyti girtus turistus, kiek tik nori! Rumunams apibūdinti geriausiai tiktų posakis "the staring kind" ir "the economical one". Gamtos grožio nepulsiu išsijuosus girti. Taip, gražu gražu. Visą laiką Drakulos tėvynėje nepatyrus jokio šiurpuliuko (išskyrus nei iš šio nei iš to gestančias Drakulos hometowno lempas ir žmones tik sutemus dingstančius iš gatvių) į kelionės pabaigą ėmė darytis baugu, kad liksim be šitos laimės, kai apvaizda nušvietė mums kelią ir davė galimybę apsilankyti pasieno kaimelyje Curtici, kur sutikom paslaugių draugų:D O jau apie traukinio palydovus išvis nekalbėsiu...gal kada ir mama užklys į blogą:D


Vieta, kur užgimė mūsų kovotojas su turkais, visų vampyrų vadas, romanų, filmų, filmukų ir pan. herojus. Šigišoaros senamiestis.


Oficialus paliudijimas


Teiginio rumunai yra "the economical kind" vienas iš pagrindimų


Juodoji Brašovo bažnyčia... Sakyčiau labiau skylėtoji:D


Vieta kurią reikėtų aplankyti vietoj Branės pilies. Pelešo pilis Sinajoje. Rumunijos monarchų vasaros rezidencija. Aplankyta du kartus. Įsijautėm į princesių vaidmenis, ką padarysi.

Branės pilis buvo parduodama, ši, rodos, ne. Kaži per kiek gyvenimų išeitų susitaupyti tokiai?

Jie turi daug šunių

Retesnis gražus vaizdelis


Na ir pagaliau sutikom vampyrų! Deja, Budapešte. Čia yra garsiojo "Tanz der vampire" vengriškos adaptacijos posteris. Buvo, beje, ir marškinėlių, ir rankinių su šituo paveikslėliu, bet mes jų neįgijom, nes skubėjom į traukinį pas vilkolakį. Did I say too much? Ups.

Tuesday, 2 June 2009

Apatinis sijonėlis


Dvi damos kostiuminių filmų fanės sumanė pagaminti internetinį žurnalą, kuris garbina istorinį kiną, madą, televizijos serialus ir knygas. Visi žurnalo numeriai tyliai guli Hot Pink Petticoat.

Monday, 1 June 2009

Ballet Shoes


Turiu pasakyti, kad seniai žiūrėjau tokį paprastą ir mielą filmą. Istorija apie tris įvaikintas "seseris" Fosilijas(:D) ir jų kabinimąsi į gyvenimą. Viena nori būti aktore, kita lakūne, o trečia yra tiesiog apsigimusi balerina. Na, o mane, kaip nepagydomą period dramų žiūrėtoją, labiausiai malonino daug kartų kine matyti britų aktorių veidai. Nekalbant jau apie visiems žinomą iki kaulų smegenų Hermioną iš HP (man ji mažiausiai miela). Čia suvaidino Dracula
2006 Marc Warren, kuris aname filme nelabai gerai pasirodė, tačiau šičia buvo savotiškai miela į jį žiūrėti... Akį džiugino ir Emilia Fox, kurią visa šeima įsidėmėjo iš absurdiškai juokingo Cashback. Vieną linksmuolių nuomininkių vaidino Lucy Cohu iš Becoming Jane (remomenduotinas ir kada nors dar aptartinas filmas). Bei dvi period filmų veteranės mokytojos Gemma Jones ir Harriet Walter.

Dėdė viduryje buvo tas, kuris tempė kūdikius namo vieną po kito.

Šį kartą begėdiškai neaptarinėsiu siužeto ir paliksiu visus su didele jo spraga ir keliomis užuominomis tam, kad kuo greičiausiai kiltų noras filmą pažiūrėti patiems.

Pasičiulbėjimai

Kiek anksčiau jau rodžiau jums Austenbook'ą, o dabar atradau dar labiau sušiuolaikintą, suinternetintą Jane P&P versiją pagal twitter'į (kurio principo aš dar pati labai gerai nesuprantu) Pride and Twitterverse. Prisijuokti tai tikrai spėjau sočiai.