Lady's Tea Time

Holla, Amigos! Atsiprašau, jog vėl dingau ilgam ilgam, tačiau buvau gana užsiėmus (the usual). Krausčiausi į kitą vietą, keliavau į Lietuvą draugės vestuvėsna ir atgal, mėgaujuosi rudeniu ir visur dalyvauju. Tai ir kenčia mano vargšelis blogas. Šian labai laiminga, nes pagaliau su drauge užsisakėm kelionę į Paris. Oi, tai duosim. Paryžiuje buvau tik vieną kartą, kai dar pienas nuo lūpų nudžiūvęs nebuvo, tai nelabai įvertinti galėjau. Dabar užsienius geriau pažįstu ir žinau, ko noriu iš jų gauti. Taigis, kad nebūtų visai čia liūdna ir tuščia su mano sapalionėm, įmesiu truputuką savo instagramos nuotykių foto. Deal with it. I don't know if it's a bit sad or great that majority of my instagram pictures feature my work. It's either I have no life or my job is that awesome. I'll take the latter, please. 1. A sunset in Greenwich over the Old Royal Naval College, no filter, real colours and all. Taken during a work summer party. Featuring cricket and Pimms...

1. Cherry blossoms exploded all over London 2. V&A museum cafe  3. Ditto  4. Lovely car near the Barbican 5. Greenwich on a bank holiday 6. Wedding preparations 7. Little co-worker

O dievai, kiek laiko praėjo. Visas mėnuo. Nėra ko teisintis, nes nieko tokio ypatingo nedariau, tačiau šį bei tą visgi nuveikiau. Atsimenat, kai spalį pasakojau, kad savanoriauju Grinvičo muziejuje? O va dabar aš ten jau ir dirbsiu. Dalinai dėl to, dalinai, dėl kitų gyvenimo problemų ir buvau ilgiau iš čia dingusi. Bet sugrįžti gera.  Gaila, nelabai turiu kuo įdomiu pasidalinti, tad teks vėl džiaugtis mano paskutinio savaitgalio instagramom. Ką  gi aš be jų daryčiau.   1. Costa coffee in Gretna Green, Scotland 2. Queens House, Orangery 3. Mint tea at Assaha, Lebanese restaurant in Paddington 4. Nice discovery in Soho 5. My bento at Taro 6. Alice Kettle installation on the Tulip staircase in Queens House.  

Šiandien turiu įkvėpimo, tad terorizuosiu savo blogą eiliniais pasvaičiojimais apie tai, kaip aš mėgstu įvairias šventes. Mano šeima ir draugai jau gerai su šia įkyria yda susipažinę ir jeigu jos neskatina, tai tikrai toleruoja. Kiekvienais metais, pasibaigus vasarai, ir pradėjus geltonuoti pirmiems lapams, aš nenusimenu, o pradedu paslapčiomis džiūgauti, kad rudens ir žiemos šventės jau neužilgo (niekaip neprisimenu, ar čia vienas žodis turi būt???). Kadangi gyvenu šalyje, kur Helovynas visiškai legali šventė, į mano entuziazmą niekas kreivai nežiūri, o ir moliūgo pirkimas supermarkete patampa višiskai paprastu ir neskausmingu procesu. Na, bet labiausiai mėgstu, tiesiog, kaip nežinia ką, Kalėdas. Ne dėl komercijos ar religijos, bet dėl jaukumo ir namų šilumos. Ir bėda diždiausia tame, kad jau antrus metus Kalėdas sutiksiu be tos minėtos šilumos. Visa laimė, kad turiu labai gerų draugų, kurie beveik atstoja šeimą, tačiau iki tikro jaukumo susikūrimo mums toloka. Ypač, kai aš m...