Neišpasakytai aptingau rašyti šiame bloge. Pagrindinė priežąstis motyvacijos, o dar tiksliau konkrečios temos, apie kurią būtų įdomu ir lengva rašyti, trūkumas. Vis dar galiu bandyti istorinėm/kostiuminėm temom dominti auditoriją, tačiau tam baisiai nėra laiko, nes nors ir atrodo, kad eilinį mini tekstuką sudėlioti lengva, visgi tenka pasėdėti ne vieną valandą norint suieškoti tikslios informacijos. Todėl ir tylu taip visą laiką. Nebeįdomu, tingisi, nėr laiko. Taip, kad nesupykit, bet nenorėdama visai šito blogo uždusinti imsiu publikuoti visokiausią materiją, aišku, stengsiuosi labai žiauriai nenuklysti nuo senienų ir grožybių tako. Gal ir mano gyvenimo akimirkų daugiau pamatysit. Na ir nepykit, bet kol kas vienintelis būdas savo gyvenimo vingius ir posūkius ( sarkastiškas "aha" ) parodyti yra instagramos pagalba. Nes su savimi visur tampytis fotoaparatą būtų crazy. Bet reiks vėl grižti į crazy rėžimą ir apsimest, kad aš meno vardan tasausi tą daiktą. ...