Rašydama posto pavadinimą jaučiausi, kaip trylikametė, kuri šventai tiki vampyrų egzistavimu ir tuoj laužyta one.lt kalba paaugliškame forume naršiai įrodinės savo mintį. Gerai, kad tai ne mano pirmas įrašas ir tie, kas retkarčiais skaito mano blogą, pažįsta tokius lyrinius nukrypimus į mistiką. Tai apie kapą. Kažkada seniai seniai toks Šiaulių miesto didis veikėjas ir aktyvistas V. Puronas per TV pasakojo, kad senosiose Šiaulių kapinėse vampyrės kapo beesama. Tuo metu susidomėjau, bet kadangi man buvo ne daugiau kaip dešimt metų, greit ir pamiršau. Na, o praeitą vasarą turėjau laimės rankose palaikyti baisiai smagų skaitalą apie Šiaulius, to paties gerb. Purono rašytą miesto istoriją. Ir ką gi, atradau savo senai girdėtas "pasakaites iš rūsio". Kapas nr. I: Rygos gatvės pana Lemperkikė. Naktimis pro miesto kapines važiuodami arkliai imdavo prunkšti ir stotis piestu. Visą laiką prie mažųjų kapinių vartelių juos sustabdydavo mergina tamsiais rūbais, liepdavo važiuoti Rygos gat...