Skip to main content

Silva rerum


Seniai sau buvau prisižadėjus bent trumpai paminėti bloge šią knygą.
Štai sakinys, nuo kurio pradėsiu:

Užvertę šios knygos paskutinį puslapį jūs visiškai kitomis akimis žvelgsite į Žemaitijos girias, Vilniaus gatves ir nekaltai čirškiančius žvirblius. O galbūt net pradėsite kišenėje prietaringai nešiotis mažytį veidrodėlį – dėl visa pikta…

Dėl to, kad tai didelė tiesa. Perskaičiusi Silvą visų pirma apvaikščiojau visus joje minimus Vilniaus objektus, o į kai kuriuos mano požiūris jau niekada nebebus toks pat... Pilies, Arklių, Stiklių, Šv. Mykolo gatvės, Šv. Mykolo bažnyčia, Vilniaus universitetas ir dar keletas kitų vietų.

Recenzija

Keletas atsiliepimų spaudoje apie knygą iš Sabaliauskaitės puslapio:

"...Jei tik nutuoktų, Danas Brownas su Johnu Irwingu pavydėtų juodai. O Adomas Mickevičius plotų katučių. Metų, ne - dešimtmečio knyga!" Emilija Visockaitė, Pravda.lt

"... Šioje knygoje - vienos iš geriausių lietuvių kalba parašytų erotinių scenų..." Justinas Žilinskas, Skaityta.lt, 2009 03 21

"... Tai - įvykis mūsų literatūroje... umbertoekiškas dvelksmas, tiesioginėmis nuorodomis ar užuominomis atverti keliasluoksniai istorinės dvasios klodai..." "Tarsi barokinis gobelenas..." Astrida Petraitytė, "Literatūra ir menas", 2009 03 06

Pati nebūčiau sugalvojusi šio romano sulyginti su Umberto Eco, bet dabar pagalvojau, kad visai tikslu. Bent jau tragikomiškumo lygmeniu.

"...Norėčiau, kad "Silva Rerum" virstų filmu..." - režisierius Gintaras Varnas, Kultūra, Alfa.lt, 2009 02 14

Ir aš! Ir aš! Tai būtų pats geriausias istorinis lietuvių filmas, ne tragiškas ir ne epiškas, o tikroviškas. Isivaizduokite, kad turtistai plauktų į Vilnių sekti herojų Norvaišų pėdomis, lankydami visas mano jau anksčiau minėtas vietas.

"…Kai skaitai knygą, atrodo lyg vaikščiotum po šv. Petro ir Povilo bažnyčią arba žiūrėtum į barokinę monstranciją, kuri yra puošta brangiais akmenimis, vaizduoja įvairiausius sudėtingus, didelius ir mažus daiktus, kuriuos įdomu apžiūrinėti. Ir pats įspūdis turi kažko pasakiško, kerinčio, o kartu ir kažko gąsdinančio, paslaptingo, veikiančio žmogaus emocijas bei stumiančio į apmąstymus apie gyvenimą, mirtį, grožį ir bjaurumą, apie kilnumą ir žemiausias aistras. Visa tai, kas yra barokas, yra šioje knygoje.
Knyga teikia juslinį, intelektinį ir pažinimo malonumą. Ji yra parašyta įvairiuose lygiuose, per kuriuos galima judėti. Tačiau autorė mane nustebino knygos pabaiga. Taip, kaip sugeba nustebinti barokas, kada tu žiūri į vaizdą ir supranti, kad jis yra dar daugiau nei tu galvoji." -
Istorikė dr. Irena Vaišvilaitė, knygos “Baroko pradžia Lietuvoje” autorė, 2008 12 11, "Menotyrininkės K.Sabaliauskaitės romane - XVII amžiaus lytėjimo malonumas", "lrytas.lt"

Pats tiksliausias apibūdinimas. Daugiau galima paskaityti čia.

Comments

Anonymous said…
o jaaa....nostabi knyga...ypac mum, istorikem:DDDD va lina kai ne istorike, tai jai uzkliuvo tas drasus erotizmas - neva ivanauskaites stailas o.o"

sepulture
Lady said…
koooks dar ivanaukskaites stailas xDDDD noooo. kurioje beje ten vietoj jis toks drasus:DDD man viskas buvo padoriai ir normaliai:DDD
Anonymous said…
nu zdziu, irodysime savo per klubo susimatyma:DDDDDDD

Popular posts from this blog

GDPR information regarding this website

So, my darlings, by now you all know about the implementation of EU's brilliant GDRP polocy. To comply with it, as I am using some AdSense on here I am including a link to Google Help page to help you understand what and how it does it. If you choose yo click the link some information might be collected off you by the thrid party. Can't tell, what it is, as I am a mere blogger who has not posted here anything since 2014. And since this blog is not even very activr, I have never been able to monetize off those ads. So there you have it. Here is the link below you need to click to read all about how to protect you data while using and reading this blog: https://policies.google.com/technologies/partner-sites.

Vasara 2014

Kiekvieną vasarą Liepos pirmoje pusėje vykstu namo į Lietuvą atostogų. Tai mano gimtadienio metas, dar niekada neteko šiuo metu dirbti, visada pavykdavo gauti nors mažas atostogas. Pasisekė tiems Liepos kūdikiams. Tikrai nuostabus metas švesti gimtadienį; vidurvasaris, šilta, žalia, kvepia, dūzgia bitės, visi laimingi ir patenkinti.  Šiais metais atostogų proga nuvykome į Nidą. Kartą jau esu ten buvusi, bet dabar mane užbūrė ta neišpasakyta ramybė ir gamtos gražumas. Tikrai gražiausia vieta Lietuvoje. Nors kopos įspūdingos bei turi kažkokio nepakartojamo magnetizmo, mane labiausiai užbūrė Juodkrantės krantinė. Taip tyku, jog galima valandų valandas sėdėti ant suolo stebint švelniai raibuliuojančias bangeles. Gali būti, jog man reiketų gyventi kur nors prie vandens, o ne dūzgiančiame didmiestyje.  Pačios atostogos buvo ramios, bet turiningos. Jokių vakarėlių ar pašėlusių nuotykių, tik smagiai praleistas laikas su šeima ir senai matytais draugais. Be Nidos dar aplankiau Kauną, k

Prie giraitės kapinaitės, part II: vampyrės kapas

Rašydama posto pavadinimą jaučiausi, kaip trylikametė, kuri šventai tiki vampyrų egzistavimu ir tuoj laužyta one.lt kalba paaugliškame forume naršiai įrodinės savo mintį. Gerai, kad tai ne mano pirmas įrašas ir tie, kas retkarčiais skaito mano blogą, pažįsta tokius lyrinius nukrypimus į mistiką. Tai apie kapą. Kažkada seniai seniai toks Šiaulių miesto didis veikėjas ir aktyvistas V. Puronas per TV pasakojo, kad senosiose Šiaulių kapinėse vampyrės kapo beesama. Tuo metu susidomėjau, bet kadangi man buvo ne daugiau kaip dešimt metų, greit ir pamiršau. Na, o praeitą vasarą turėjau laimės rankose palaikyti baisiai smagų skaitalą apie Šiaulius, to paties gerb. Purono rašytą miesto istoriją. Ir ką gi, atradau savo senai girdėtas "pasakaites iš rūsio". Kapas nr. I: Rygos gatvės pana Lemperkikė. Naktimis pro miesto kapines važiuodami arkliai imdavo prunkšti ir stotis piestu. Visą laiką prie mažųjų kapinių vartelių juos sustabdydavo mergina tamsiais rūbais, liepdavo važiuoti Rygos gat