Skip to main content
Žinote, aš vis mąstau ir mąstau ar verta man labiau personalizuoti šįtą blogą. Pernelyg didelis asmeninės informacijos dalinimasis internete man visada atrodydavo lyg ir įžūloka, netaktiška, pagyrūniška. Ir visa tai turbūt dėl to, kad pati esu gana primygtinai į savo privatumo saugumą įsikibusi persona. Neturiu nieko prieš įvaizdžio blogus - priešingai, seniau tiesiog narkomaniškai buvau prie jų prisirišusi. Tačiau, visada atrodė, kad toks savęs demontravimas ne man. O gal kaip tik nieko baisaus neatsitiktų, jeigu išduočiau truputį daugiau apie save. Juk ir pati labiau myliu tuos, kurie neslepia ir nepagrąžina savo kasdienos bei ja geraširdiškai dalinasi.

So, why not. Visų prima trumpa dosjė. Žinau, kad mano rašliavas daugiausia skaito siauras draugų ratelis, bet viliuosi, kad ir kitos mielosios skaitytojos (tokia statistika) permeta akim ne tik mano gražius paveikslėlius.

Kilimo iš Šiaulių, Šiaurės Lietuvos sostinės. Porą metų tryniausi Didždvario gimnazijoje, kas buvo visai mielas patyrimas. Tada įstojau į Vilniaus universitetą ir ketverius metus mokiausi istoriją. Tada sugalvojau, kad reikia patraukti kur nors toliau ir įdomiau, tad įstojau į Kent'o universitetą Kenterberyje, Jungtinėje Karalystėje. Čia baigiau Meno ir Estetikos filosofiją, šį rugsėjį iš ramiojo Kento persikrausčiau į visiškai priešingą Londoną ir dabar ieškau nuotykių bei įdomybių. Jeigu norite susipažinti, maloniai prašom parašyti ir galėsime susitikti puodeliui kavos. Man visada buvo įdomu, kokie gi žmonės skaito mano blogą.

Aišku truputį liūdna, kad teko išvykti ir Lietuvos, bet dar liūdniau, kad Lietuvoje vis mažta ir mažta mano draugų (nes jie irgi baigia pabirti visame pasaulyje). Tad priežąstis grįžti greitai tebus tik gimto sodžiaus aplankymas. Nenoriu baigti tokia minorine gaida, tad štai jums truputėlis grožio. Beje ši fotosesija truputį primena aname poste aprašytą Viją:
tank7
tank9

tank3

Comments

AgNE said…
Šiaip klausimėlis - tai grįžimo į Lietuvėlę ateities planuose nėra? :)
Lady said…
Na, noretusi aisku kada nors grizt i Lietuva ir laimingai sau gyvent, bet tik laikas ir tam tikros aplinkybes parodys. O gal, tiesiog, imsiu ir neiketai grisiu. Nesu labai spontaniskas asmuo, bet jei kazko uzsinoriu dazniausiai imu ir padarau :D
IoT said…
Na jei įdomu, tai aš irgi užklistu karts nuo karto čia ir :)
Laurute said…
Sveika,
Man labai patinka tavo blogas, nes myliu visus senoviškus dalykus. Gaila tik, kad retokai atnaujini. :( Nežinojau, kad ir tu Londone gyveni. Įdomu tautiečių iš Londono interentinėje erdvėje aptikti. :)
Lady said…
Man irgi truputeli liudna, kad pastaruoju metu blogas darosi vis labiau ir labiau apleistas. Tiesiog kai ji pradejau dar buvau entuziastinga daug laisvo laiko turinti studente, o dabar darbai ir kiti rupesciai nustumia pomegius i paskutines pozicijas. Aisku ir moralinis paskatinimas reikalingas, kai uzsikrauni sau koki projekta (aka bloga). Tai va, dekui, kad paskatini. Pabandysiu grizt prie senoves ir graziu dalyku :D

Popular posts from this blog

GDPR information regarding this website

So, my darlings, by now you all know about the implementation of EU's brilliant GDRP polocy. To comply with it, as I am using some AdSense on here I am including a link to Google Help page to help you understand what and how it does it. If you choose yo click the link some information might be collected off you by the thrid party. Can't tell, what it is, as I am a mere blogger who has not posted here anything since 2014. And since this blog is not even very activr, I have never been able to monetize off those ads. So there you have it. Here is the link below you need to click to read all about how to protect you data while using and reading this blog: https://policies.google.com/technologies/partner-sites.

Vasara 2014

Kiekvieną vasarą Liepos pirmoje pusėje vykstu namo į Lietuvą atostogų. Tai mano gimtadienio metas, dar niekada neteko šiuo metu dirbti, visada pavykdavo gauti nors mažas atostogas. Pasisekė tiems Liepos kūdikiams. Tikrai nuostabus metas švesti gimtadienį; vidurvasaris, šilta, žalia, kvepia, dūzgia bitės, visi laimingi ir patenkinti.  Šiais metais atostogų proga nuvykome į Nidą. Kartą jau esu ten buvusi, bet dabar mane užbūrė ta neišpasakyta ramybė ir gamtos gražumas. Tikrai gražiausia vieta Lietuvoje. Nors kopos įspūdingos bei turi kažkokio nepakartojamo magnetizmo, mane labiausiai užbūrė Juodkrantės krantinė. Taip tyku, jog galima valandų valandas sėdėti ant suolo stebint švelniai raibuliuojančias bangeles. Gali būti, jog man reiketų gyventi kur nors prie vandens, o ne dūzgiančiame didmiestyje.  Pačios atostogos buvo ramios, bet turiningos. Jokių vakarėlių ar pašėlusių nuotykių, tik smagiai praleistas laikas su šeima ir senai matytais draugais. Be Nidos dar aplankiau Kauną, k

Prie giraitės kapinaitės, part II: vampyrės kapas

Rašydama posto pavadinimą jaučiausi, kaip trylikametė, kuri šventai tiki vampyrų egzistavimu ir tuoj laužyta one.lt kalba paaugliškame forume naršiai įrodinės savo mintį. Gerai, kad tai ne mano pirmas įrašas ir tie, kas retkarčiais skaito mano blogą, pažįsta tokius lyrinius nukrypimus į mistiką. Tai apie kapą. Kažkada seniai seniai toks Šiaulių miesto didis veikėjas ir aktyvistas V. Puronas per TV pasakojo, kad senosiose Šiaulių kapinėse vampyrės kapo beesama. Tuo metu susidomėjau, bet kadangi man buvo ne daugiau kaip dešimt metų, greit ir pamiršau. Na, o praeitą vasarą turėjau laimės rankose palaikyti baisiai smagų skaitalą apie Šiaulius, to paties gerb. Purono rašytą miesto istoriją. Ir ką gi, atradau savo senai girdėtas "pasakaites iš rūsio". Kapas nr. I: Rygos gatvės pana Lemperkikė. Naktimis pro miesto kapines važiuodami arkliai imdavo prunkšti ir stotis piestu. Visą laiką prie mažųjų kapinių vartelių juos sustabdydavo mergina tamsiais rūbais, liepdavo važiuoti Rygos gat