Senieji Šiauliai

Žinote, aš vis mąstau ir mąstau ar verta man labiau personalizuoti šįtą blogą. Pernelyg didelis asmeninės informacijos dalinimasis internete man visada atrodydavo lyg ir įžūloka, netaktiška, pagyrūniška. Ir visa tai turbūt dėl to, kad pati esu gana primygtinai į savo privatumo saugumą įsikibusi persona. Neturiu nieko prieš įvaizdžio blogus - priešingai, seniau tiesiog narkomaniškai buvau prie jų prisirišusi. Tačiau, visada atrodė, kad toks savęs demontravimas ne man. O gal kaip tik nieko baisaus neatsitiktų, jeigu išduočiau truputį daugiau apie save. Juk ir pati labiau myliu tuos, kurie neslepia ir nepagrąžina savo kasdienos bei ja geraširdiškai dalinasi.

So, why not. Visų prima trumpa dosjė. Žinau, kad mano rašliavas daugiausia skaito siauras draugų ratelis, bet viliuosi, kad ir kitos mielosios skaitytojos (tokia statistika) permeta akim ne tik mano gražius paveikslėlius.

Kilimo iš Šiaulių, Šiaurės Lietuvos sostinės. Porą metų tryniausi Didždvario gimnazijoje, kas buvo visai mielas patyrimas. Tada įstojau į Vilniaus universitetą ir ketverius metus mokiausi istoriją. Tada sugalvojau, kad reikia patraukti kur nors toliau ir įdomiau, tad įstojau į Kent'o universitetą Kenterberyje, Jungtinėje Karalystėje. Čia baigiau Meno ir Estetikos filosofiją, šį rugsėjį iš ramiojo Kento persikrausčiau į visiškai priešingą Londoną ir dabar ieškau nuotykių bei įdomybių. Jeigu norite susipažinti, maloniai prašom parašyti ir galėsime susitikti puodeliui kavos. Man visada buvo įdomu, kokie gi žmonės skaito mano blogą.

Aišku truputį liūdna, kad teko išvykti ir Lietuvos, bet dar liūdniau, kad Lietuvoje vis mažta ir mažta mano draugų (nes jie irgi baigia pabirti visame pasaulyje). Tad priežąstis grįžti greitai tebus tik gimto sodžiaus aplankymas. Nenoriu baigti tokia minorine gaida, tad štai jums truputėlis grožio. Beje ši fotosesija truputį primena aname poste aprašytą Viją: