Tuesday, 27 April 2010

Prie giraitės kapinaitės, part II: vampyrės kapas

Rašydama posto pavadinimą jaučiausi, kaip trylikametė, kuri šventai tiki vampyrų egzistavimu ir tuoj laužyta one.lt kalba paaugliškame forume naršiai įrodinės savo mintį. Gerai, kad tai ne mano pirmas įrašas ir tie, kas retkarčiais skaito mano blogą, pažįsta tokius lyrinius nukrypimus į mistiką.

Tai apie kapą. Kažkada seniai seniai toks Šiaulių miesto didis veikėjas ir aktyvistas V. Puronas per TV pasakojo, kad senosiose Šiaulių kapinėse vampyrės kapo beesama. Tuo metu susidomėjau, bet kadangi man buvo ne daugiau kaip dešimt metų, greit ir pamiršau. Na, o praeitą vasarą turėjau laimės rankose palaikyti baisiai smagų skaitalą apie Šiaulius, to paties gerb. Purono rašytą miesto istoriją. Ir ką gi, atradau savo senai girdėtas "pasakaites iš rūsio".

Kapas nr. I: Rygos gatvės pana Lemperkikė.

Naktimis pro miesto kapines važiuodami arkliai imdavo prunkšti ir stotis piestu. Visą laiką prie mažųjų kapinių vartelių juos sustabdydavo mergina tamsiais rūbais, liepdavo važiuoti Rygos gatve, o paskui susimokėjusi stambiu banknotu dingdavo. Ryte vietoj pinigų vežėjai rasdavo tik lapų krūvą. Iš karto išaiškinta, kad turimą reikalų su vaiduokliu, beto prisiminta, kad toje pačioje gatvėje iš didelės meilės nusižudė mergina. Toliau įprastas folkloras: naktį buvo atkastas karstas, mergina atrodė sveikutėlė, tad jos širdį perdūrė mediniu kuolu, galvą nukirto ir padėjo tarp kojų bei pripylė į kapą aguonų, kad turėtų ką veikti ir naktimis nebesivaidentų...
Sakoma, kad tos merginos pavardė buvo Leperskaitė ir nusižudžiusios jos niekas nelaidojo šeimyninėje kriptoje, bet už kapinių tvoros. Iš čia turbūt ir istorija apie suvampyrėjimą.
(beje, istorijų kaip šitos galima rasti ir pas F. Bugailiškį bei J. Basanavičių.)

Kapas nr. II: patrauktos antkapio plokštės paslaptis.

Sako yra viena antkapio plokštė, kurią kiek į vietą bestumsi, kitą dieną ji ir vėl šonan patraukta. Šią antkapio savybę ne vienas vietinis yra pastebėjęs, net žiniasklaida yra užsiminusi.
Taip ir atrodo minėtoji plokštė, kurios aną dieną taip ir neradau ir todėl negalėjau nufotografuoti. Gal tas stumdytojas galų gale ją kur nors išsinešė?..:)

2 comments:

GinCherry said...

Įdomu :) Tik man visada smalsu kiek ten tos teisybės esti :D

Lady said...

kadangi visos zinios is legendu ir vietiniu senoliu "kazkada mano diedukas pasakojo", tai turbut tiesos ne itin daug. visgi man smagu, kad tokiu istoriju esama:D