Skip to main content

Prie giraitės kapinaitės, part II: vampyrės kapas

Rašydama posto pavadinimą jaučiausi, kaip trylikametė, kuri šventai tiki vampyrų egzistavimu ir tuoj laužyta one.lt kalba paaugliškame forume naršiai įrodinės savo mintį. Gerai, kad tai ne mano pirmas įrašas ir tie, kas retkarčiais skaito mano blogą, pažįsta tokius lyrinius nukrypimus į mistiką.

Tai apie kapą. Kažkada seniai seniai toks Šiaulių miesto didis veikėjas ir aktyvistas V. Puronas per TV pasakojo, kad senosiose Šiaulių kapinėse vampyrės kapo beesama. Tuo metu susidomėjau, bet kadangi man buvo ne daugiau kaip dešimt metų, greit ir pamiršau. Na, o praeitą vasarą turėjau laimės rankose palaikyti baisiai smagų skaitalą apie Šiaulius, to paties gerb. Purono rašytą miesto istoriją. Ir ką gi, atradau savo senai girdėtas "pasakaites iš rūsio".

Kapas nr. I: Rygos gatvės pana Lemperkikė.

Naktimis pro miesto kapines važiuodami arkliai imdavo prunkšti ir stotis piestu. Visą laiką prie mažųjų kapinių vartelių juos sustabdydavo mergina tamsiais rūbais, liepdavo važiuoti Rygos gatve, o paskui susimokėjusi stambiu banknotu dingdavo. Ryte vietoj pinigų vežėjai rasdavo tik lapų krūvą. Iš karto išaiškinta, kad turimą reikalų su vaiduokliu, beto prisiminta, kad toje pačioje gatvėje iš didelės meilės nusižudė mergina. Toliau įprastas folkloras: naktį buvo atkastas karstas, mergina atrodė sveikutėlė, tad jos širdį perdūrė mediniu kuolu, galvą nukirto ir padėjo tarp kojų bei pripylė į kapą aguonų, kad turėtų ką veikti ir naktimis nebesivaidentų...
Sakoma, kad tos merginos pavardė buvo Leperskaitė ir nusižudžiusios jos niekas nelaidojo šeimyninėje kriptoje, bet už kapinių tvoros. Iš čia turbūt ir istorija apie suvampyrėjimą.
(beje, istorijų kaip šitos galima rasti ir pas F. Bugailiškį bei J. Basanavičių.)

Kapas nr. II: patrauktos antkapio plokštės paslaptis.

Sako yra viena antkapio plokštė, kurią kiek į vietą bestumsi, kitą dieną ji ir vėl šonan patraukta. Šią antkapio savybę ne vienas vietinis yra pastebėjęs, net žiniasklaida yra užsiminusi.
Taip ir atrodo minėtoji plokštė, kurios aną dieną taip ir neradau ir todėl negalėjau nufotografuoti. Gal tas stumdytojas galų gale ją kur nors išsinešė?..:)

Comments

GinCherry said…
Įdomu :) Tik man visada smalsu kiek ten tos teisybės esti :D
Lady said…
kadangi visos zinios is legendu ir vietiniu senoliu "kazkada mano diedukas pasakojo", tai turbut tiesos ne itin daug. visgi man smagu, kad tokiu istoriju esama:D

Popular posts from this blog

Poilsis

Neturėjau laiko, anei noro dideliems ir aiškiems paveiksliukams, todėl nuvilsiu, o gal ir ne, savo kasdieninio tarpšventinio ir po šventinio gyvenimo instagramom. Karšto vyno bokalėlis, puodelis nuodėmingai saldžios kakavos, šventinė ugnis ar kvailokai jaukūs močiutės katinukų snukučiai - man geriausios šventės.  No big elaborate pictures from me today, only a couple of instagrams. Those pictures, however, embody the very essence of holidays - hot beverages, warmth and coziness. 

Vasara 2014

Kiekvieną vasarą Liepos pirmoje pusėje vykstu namo į Lietuvą atostogų. Tai mano gimtadienio metas, dar niekada neteko šiuo metu dirbti, visada pavykdavo gauti nors mažas atostogas. Pasisekė tiems Liepos kūdikiams. Tikrai nuostabus metas švesti gimtadienį; vidurvasaris, šilta, žalia, kvepia, dūzgia bitės, visi laimingi ir patenkinti.  Šiais metais atostogų proga nuvykome į Nidą. Kartą jau esu ten buvusi, bet dabar mane užbūrė ta neišpasakyta ramybė ir gamtos gražumas. Tikrai gražiausia vieta Lietuvoje. Nors kopos įspūdingos bei turi kažkokio nepakartojamo magnetizmo, mane labiausiai užbūrė Juodkrantės krantinė. Taip tyku, jog galima valandų valandas sėdėti ant suolo stebint švelniai raibuliuojančias bangeles. Gali būti, jog man reiketų gyventi kur nors prie vandens, o ne dūzgiančiame didmiestyje.  Pačios atostogos buvo ramios, bet turiningos. Jokių vakarėlių ar pašėlusių nuotykių, tik smagiai praleistas laikas su šeima ir senai matytais draugais. Be Nidos dar aplankiau...

Prie giraitės kapinaitės

Po paskutiniojo įrašo šis atrodo labai netikėtas ir kontrastuojantis, bet nukrypimai niekada nekenkia. Pristatau jums išvyką į senasias Šiaulių kapines. Šios kapinės yra iš tiesų ypatingos ir svarbiausia, kad ne savo senumu ar kažkokiu unikalumu, tačiau didžiule jas supančia mistine aura. Gerai, gal truputį per daug dramatizavau. Faktas tas, kad ne viena vaiduokliška istorija yra su jomis susijusi. Antai, kad ir apie vampyrės kapą arba kitą, kurio antkapinė plokštė visada patraukiama į šoną, o kur dar istorijos apie juodas rankas ir kaip tikras kapinių atributas ten sėdintys mokyklinio amžiaus benamiai. Nors ne, rodos, šitie persikraustė į prekybos centrus. Gal kas nori pasidalinti žiniomis, ką šis konkretus simbolis reiškia? Įžymusis vampyrės kapas. Looks very ordinary... Būtinai pasididinkit šitą nuotrauką ir paaiškinkit man, kas per biesas ta "Juodoji ranka"? Nes maniau, kad taip vaikai vieni kitus gasdina, kol tėvai darbuose. Ok, kadangi kol kas nesugebu padidinti foto, ...