Skip to main content

Skėtis


1948

1940

1950

1950

1950

1950

1953

1953

1954

1954

1958

1960

1961

1965

Marilyn Monroe

Kai tokie orai ir toks metas, be skėčio iš namų kojos iškelt neįmanoma. Taip pat ir be kepurės, bet čia jau kita tema. Šiais laikais, ačiū dievuliui, yra visokiausių gražių ir orginalių skėčių net pas mus pirkti, o išrankesnės moteriškės gali pasieškoti ir internetinėse parduotuvėse ar tiesiog užsienyje. Tačiau šiandien norėčiau parodyti ir kartu pasidžiaugti puikiais vintažiniais skėčiais ir dar puikesnėmis juos laikančiomis damomis.
O kokie jūsų mėgstamiausi skėčiai? Aš šiuo metu tampau juodą su violetinėmis gėlytėmis.


Photos via Myvintagevogue.
Labels:

Comments

Senegalo upė said…
O aš kaip tik galvoju, kad mūsų partuovėse esantys skėčiai yra ganėtinai nuobodus, neišsiskiriantys ir pan....Todėl ir gatvėj lb retai įmanoma pamatyt tokį, nuo kurio akių nesinorėtų atplėšt
21 November 2009 at 14:06
GinCherry said…
Mhm, sutinku su senegalo upe, nors gal jau seniai dairiausi, bet visgi, manau, kad įdomų ir originalų bei funkcionalų skėti įsigyti Lietuvoje labai sunku :) Mano skėtis visai nieko neišsiskiriantis, juodas su pilkais kraštais, mažas sulalkstomas, kuris gyvena tašėj ištisus metus, bet savo metu labai brangiai kainavo, nes yra kokybiškas.Gaila jau "galiojimo laikas" per tiek metų eina į pabaigą :) Dabar vėl pradedu mastyti, kad reiktų nusipirkti didelį skėti idant galėčiau nešioti mažytes rankines, esu vieną nusižiūrėjus internete, bet kaina truputį kandžiojas, o vyras nesutinka padovanot :D
21 November 2009 at 15:01
scania gti said…
Bet kokios elegantiškos gali būti moterys! Neįtikėtina! :)
Nors, aišku, negalima versti moterų nešioti tokias sukneles, kai jos turi absoliučią teisę nešioti džinsus žemu liemeniu su pora „odinių diržų“ viršuje :D
21 November 2009 at 15:06
Lady said…
as turejau labai grazu sketi pirkta elementarioje musiskoje parduotuveje, apkrastuota juodais nerinukais, deja suluzo jis. gaila, kad sunku suderint grozi su kokybe. bet svarbiausia, manau, yra gerai paieskoti:)
moterys tokios elegantiskos galetu buti ir dabar jei tik panoretu, as kartais tai praktikuoju:D
22 November 2009 at 10:50
LietingaDiena said…
Ech, paganiau akis į visas šias grožybes ir nusprendžiau, kad nooooriu 1954-ųjų (ar 1958-ųjų?) skėčio. Na to, tokio languoto ir didelio. Mmmm... :)
25 November 2009 at 17:14
Post a Comment

Popular posts from this blog

GDPR information regarding this website

So, my darlings, by now you all know about the implementation of EU's brilliant GDRP polocy. To comply with it, as I am using some AdSense on here I am including a link to Google Help page to help you understand what and how it does it. If you choose yo click the link some information might be collected off you by the thrid party. Can't tell, what it is, as I am a mere blogger who has not posted here anything since 2014. And since this blog is not even very activr, I have never been able to monetize off those ads. So there you have it. Here is the link below you need to click to read all about how to protect you data while using and reading this blog: https://policies.google.com/technologies/partner-sites.
Post a Comment
Read more

Poilsis

Neturėjau laiko, anei noro dideliems ir aiškiems paveiksliukams, todėl nuvilsiu, o gal ir ne, savo kasdieninio tarpšventinio ir po šventinio gyvenimo instagramom. Karšto vyno bokalėlis, puodelis nuodėmingai saldžios kakavos, šventinė ugnis ar kvailokai jaukūs močiutės katinukų snukučiai - man geriausios šventės.  No big elaborate pictures from me today, only a couple of instagrams. Those pictures, however, embody the very essence of holidays - hot beverages, warmth and coziness. 
9 comments
Read more

Vasara 2014

Kiekvieną vasarą Liepos pirmoje pusėje vykstu namo į Lietuvą atostogų. Tai mano gimtadienio metas, dar niekada neteko šiuo metu dirbti, visada pavykdavo gauti nors mažas atostogas. Pasisekė tiems Liepos kūdikiams. Tikrai nuostabus metas švesti gimtadienį; vidurvasaris, šilta, žalia, kvepia, dūzgia bitės, visi laimingi ir patenkinti.  Šiais metais atostogų proga nuvykome į Nidą. Kartą jau esu ten buvusi, bet dabar mane užbūrė ta neišpasakyta ramybė ir gamtos gražumas. Tikrai gražiausia vieta Lietuvoje. Nors kopos įspūdingos bei turi kažkokio nepakartojamo magnetizmo, mane labiausiai užbūrė Juodkrantės krantinė. Taip tyku, jog galima valandų valandas sėdėti ant suolo stebint švelniai raibuliuojančias bangeles. Gali būti, jog man reiketų gyventi kur nors prie vandens, o ne dūzgiančiame didmiestyje.  Pačios atostogos buvo ramios, bet turiningos. Jokių vakarėlių ar pašėlusių nuotykių, tik smagiai praleistas laikas su šeima ir senai matytais draugais. Be Nidos dar aplankiau...
1 comment
Read more