Skip to main content

Rumunija

Taip, aš tai darau! Aprašinėju (bent truputį) praeitos vasaros nuotykius Drakulos tėviškėje. O kad daugiau ten būtų buvę jo...arba jų. Tik dabar, po ilgo laiko tarpo, kai įspūdžiai galutinai susidėvėję ir susigulėję, apie šitą kontroversiškai vertinamą kraštą galiu pasakyti, kad ne be reikalo jis šitaip vertinamas. Ok, mūsų (keturiu nuotykių ir adrenalino ištroškusių lietuvaičių) Drakula grobti nesikėsino ir kraujo negėrė (o vis dėto kaip gaila), tačiau visokių kuriozų išvengti nepavyko. Šitokį postą sukurpti mane įkvėpė viena stebimų užsienio blogintojų, kuriai švelniai tariant nelabai patiko šis kraštas. Mes, kaip užgrūdintos rytų europietės, matyt jo būtent dėl to išsigandom mažiau. Lietuva atrodė lygiai taip pat dar ne taip seniai, o išmetus iš galvos iščiustyto Vilniaus centro įvaizdį, kai kur atrodo ir dabar:D
Iš mano alpėjimų buvo galima suprasti, kad kelionės į Rumuniją paskatos buvo ideologinės - sutikti Drakulą. Juokauju. Pasekti mano ilgamečio herojaus gimtais takais, gal pajusti šiek tiek tos gotiškos Stokerio romano dvasios, įsijausti į Harkerio vaidmenį (žinau, kad tai buvo utopija...). Net traukiniais keliavom dėl tos šventos (gal labiau atvirkščiai) utopijos! Ir va šalis tokia truputėlį vietom apšiurusi, ūksmingų miškų su kaukiančiais vilkais neįtikėtinai mažai, užtat meškiukų, pasiruošusių sudrąskyti girtus turistus, kiek tik nori! Rumunams apibūdinti geriausiai tiktų posakis "the staring kind" ir "the economical one". Gamtos grožio nepulsiu išsijuosus girti. Taip, gražu gražu. Visą laiką Drakulos tėvynėje nepatyrus jokio šiurpuliuko (išskyrus nei iš šio nei iš to gestančias Drakulos hometowno lempas ir žmones tik sutemus dingstančius iš gatvių) į kelionės pabaigą ėmė darytis baugu, kad liksim be šitos laimės, kai apvaizda nušvietė mums kelią ir davė galimybę apsilankyti pasieno kaimelyje Curtici, kur sutikom paslaugių draugų:D O jau apie traukinio palydovus išvis nekalbėsiu...gal kada ir mama užklys į blogą:D


Vieta, kur užgimė mūsų kovotojas su turkais, visų vampyrų vadas, romanų, filmų, filmukų ir pan. herojus. Šigišoaros senamiestis.


Oficialus paliudijimas


Teiginio rumunai yra "the economical kind" vienas iš pagrindimų


Juodoji Brašovo bažnyčia... Sakyčiau labiau skylėtoji:D


Vieta kurią reikėtų aplankyti vietoj Branės pilies. Pelešo pilis Sinajoje. Rumunijos monarchų vasaros rezidencija. Aplankyta du kartus. Įsijautėm į princesių vaidmenis, ką padarysi.

Branės pilis buvo parduodama, ši, rodos, ne. Kaži per kiek gyvenimų išeitų susitaupyti tokiai?

Jie turi daug šunių

Retesnis gražus vaizdelis


Na ir pagaliau sutikom vampyrų! Deja, Budapešte. Čia yra garsiojo "Tanz der vampire" vengriškos adaptacijos posteris. Buvo, beje, ir marškinėlių, ir rankinių su šituo paveikslėliu, bet mes jų neįgijom, nes skubėjom į traukinį pas vilkolakį. Did I say too much? Ups.

Comments

Sepulture said…
omg omg pagaleu prisirosei:DDDD as dar va tyliu susiceupus:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDdd reikes viena diena irgi pavaryti:DDDDDDD
Lady said…
ai kazkaip labai nebuvo ( tiksliau buvo labai daug ka veikti), bet moi geriau aisku i bloga praeitu metu kelione aprasys, nei eis darbo dirbt..xD bet is metu perspektyvos ziuriu jau visai galima aprasinet xD

Popular posts from this blog

GDPR information regarding this website

So, my darlings, by now you all know about the implementation of EU's brilliant GDRP polocy. To comply with it, as I am using some AdSense on here I am including a link to Google Help page to help you understand what and how it does it. If you choose yo click the link some information might be collected off you by the thrid party. Can't tell, what it is, as I am a mere blogger who has not posted here anything since 2014. And since this blog is not even very activr, I have never been able to monetize off those ads. So there you have it. Here is the link below you need to click to read all about how to protect you data while using and reading this blog: https://policies.google.com/technologies/partner-sites.

Vasara 2014

Kiekvieną vasarą Liepos pirmoje pusėje vykstu namo į Lietuvą atostogų. Tai mano gimtadienio metas, dar niekada neteko šiuo metu dirbti, visada pavykdavo gauti nors mažas atostogas. Pasisekė tiems Liepos kūdikiams. Tikrai nuostabus metas švesti gimtadienį; vidurvasaris, šilta, žalia, kvepia, dūzgia bitės, visi laimingi ir patenkinti.  Šiais metais atostogų proga nuvykome į Nidą. Kartą jau esu ten buvusi, bet dabar mane užbūrė ta neišpasakyta ramybė ir gamtos gražumas. Tikrai gražiausia vieta Lietuvoje. Nors kopos įspūdingos bei turi kažkokio nepakartojamo magnetizmo, mane labiausiai užbūrė Juodkrantės krantinė. Taip tyku, jog galima valandų valandas sėdėti ant suolo stebint švelniai raibuliuojančias bangeles. Gali būti, jog man reiketų gyventi kur nors prie vandens, o ne dūzgiančiame didmiestyje.  Pačios atostogos buvo ramios, bet turiningos. Jokių vakarėlių ar pašėlusių nuotykių, tik smagiai praleistas laikas su šeima ir senai matytais draugais. Be Nidos dar aplankiau Kauną, k

Prie giraitės kapinaitės, part II: vampyrės kapas

Rašydama posto pavadinimą jaučiausi, kaip trylikametė, kuri šventai tiki vampyrų egzistavimu ir tuoj laužyta one.lt kalba paaugliškame forume naršiai įrodinės savo mintį. Gerai, kad tai ne mano pirmas įrašas ir tie, kas retkarčiais skaito mano blogą, pažįsta tokius lyrinius nukrypimus į mistiką. Tai apie kapą. Kažkada seniai seniai toks Šiaulių miesto didis veikėjas ir aktyvistas V. Puronas per TV pasakojo, kad senosiose Šiaulių kapinėse vampyrės kapo beesama. Tuo metu susidomėjau, bet kadangi man buvo ne daugiau kaip dešimt metų, greit ir pamiršau. Na, o praeitą vasarą turėjau laimės rankose palaikyti baisiai smagų skaitalą apie Šiaulius, to paties gerb. Purono rašytą miesto istoriją. Ir ką gi, atradau savo senai girdėtas "pasakaites iš rūsio". Kapas nr. I: Rygos gatvės pana Lemperkikė. Naktimis pro miesto kapines važiuodami arkliai imdavo prunkšti ir stotis piestu. Visą laiką prie mažųjų kapinių vartelių juos sustabdydavo mergina tamsiais rūbais, liepdavo važiuoti Rygos gat