Lady's Tea Time

Šiuo kartu sugalvojau, kad būtų ne pro šalį pagiedoti ditirambus savo vienam mėgstamiausių užsiėmimų - internetiniam apsipirkinėjimui. Gal kam ir tuščiai ar švaistūniškai pasirodys, bet aš dievinu online shopping . Visų pirma, be galo patogu, nereikia nei šiknos nuo sofos/lovos/kėdės paketi, o vizualinė stimuliacija didžiuliu srautu plūsta į tave. O geriausiu ir patogiausiu rūbų, aksesuarų ir kitų bobiškų gėrybių puslapiu vainikuoju Asos.com. Dėl to, kad ten užėjus pasmalsauti dažnai tenka beveik prievarta atsiplėšti, kad nenusipirkčiau visko iš eilės. Seniau tas puslapis mane nervindavo, nes buvo sunku filtruoti savo stiliui priimtinus dalykus iš tūkstančių trumpučių, aptemptų ar blizgančių suknelių, tačiau šiuo metu jau išmokau, kaip taikliai ir greitai prafiltruoti savo preferensus .  Man rūbų ir batų pirkimas yra didžiausia terapija ir savipaguoda šiam sunkiam gyvenime. Aš manau, kad nusipelnau paišlaidauti sunkiai ardama kasdieniniam darbe, tad leidžiu sau karts nuo karto...

Jau senokai susižavėjau seniau man daugiausiai dvejonių kėlusiu aštuntuoju dešimtmečiu. Na, žinot, tos nekokios asociacijos, kaip ABBA, lykra, blizgantys aptempti drabužiai, nesiderinančios spalvos, hipiškas boho-chic, kelnių kliošai , dideli ir platūs atlapoti kalnieriai. Tačiau tai tik viena pusė. Septyniasdešimtieji , kaip aš vis mėgstu užsienietiškai pavadinti, turėjo daug daugiau ir įdomesnių pusių.  Simple Minds - Hypnotised Labiausiai man imponuoja gryžimas prie XX amžiaus pradžios silueto, gal kiek naivokas, bet savotiškai žavus tautinio kostiumo interpretavimas, artimųjų rytų įtakos (ryškiausia Marakešo įtaka interjeruose), roko dievaičių ir jų palydovių mergaičių (groupies) iškilimas į šlovės viršūnes bei gero tikro XIX amžiaus pabaigos dekadanso prikeltas atminimas jaunimo propaguojamoje gyvensenoje. Aš esu nusipirkusi ir pasidėjusi skaitymui Rowan Pelling "The Decadent Handbook", kurioje tikiuosi bus apšviesta visais dekadanso klausimais ir viliuosi, jog...

Ups, jūs tik pažiūrėkit, kiek laiko praėjo. Šį kartą, kad nebūtų tuščiai švaistomas laikas šiame bloge,  sugalvojau pasiskųsti vienu keliaujantiems lietuviams opiu klausimu.   Kadangi taupau pinigus, į Lietuvą iš užsienio lietuvių kolonijos kraidau su "papigiosiomis" oro linijomis. Jos turi daug problemų, bet kaina ir pakankamas patikimumas atperka kitas nelaimes. Tačiau sunkiausia bausmė ir didžiausia problema keliaujant Rainierais ir Vizierais  buvo ir bus skrydžio kontingentas. Kai visi keturpesčiomis lekia į lektuvą, kad pirmi atsissėstų, nors vietos visada yra. Kai vos vos lėktuvui nutūpus visi šoka iš savo vietų, kaip elektros nupurtyti, ir puola tempti tašes iš virš galvos esančių bardačiokų, nors lėktuvas dar tebevažiuoja dideliu greičiu.   Arba kai tau praktiškai per galvą lipa, kad vėlgi pirmi išbėgtų iš lėktuvo, nes gi pirmi į jį subėgę, aišku, sėdi prie lango.   Bet baisiausias nuotykis mane ištiko paskutinį syk keliaujant, kai net du kart...