Lady's Tea Time

Šiandien turiu įkvėpimo, tad terorizuosiu savo blogą eiliniais pasvaičiojimais apie tai, kaip aš mėgstu įvairias šventes. Mano šeima ir draugai jau gerai su šia įkyria yda susipažinę ir jeigu jos neskatina, tai tikrai toleruoja. Kiekvienais metais, pasibaigus vasarai, ir pradėjus geltonuoti pirmiems lapams, aš nenusimenu, o pradedu paslapčiomis džiūgauti, kad rudens ir žiemos šventės jau neužilgo (niekaip neprisimenu, ar čia vienas žodis turi būt???). Kadangi gyvenu šalyje, kur Helovynas visiškai legali šventė, į mano entuziazmą niekas kreivai nežiūri, o ir moliūgo pirkimas supermarkete patampa višiskai paprastu ir neskausmingu procesu. Na, bet labiausiai mėgstu, tiesiog, kaip nežinia ką, Kalėdas. Ne dėl komercijos ar religijos, bet dėl jaukumo ir namų šilumos. Ir bėda diždiausia tame, kad jau antrus metus Kalėdas sutiksiu be tos minėtos šilumos. Visa laimė, kad turiu labai gerų draugų, kurie beveik atstoja šeimą, tačiau iki tikro jaukumo susikūrimo mums toloka. Ypač, kai aš m...

Šiuo metu nelabai entuziastingai pildau savo blogą, dėl ko, žinoma, labai nesmagiai jaučiuosi, bet šiuo metu ir šiaip nesmagiai jaučiuosi, tai suprendžiau nors vieną savo gyvenimo diskomfortą truputėlį apmažinti.  Kaip gal žinot, gal ne, šiuo metu gyvenu Jungtinėje Karalystėje ir jau metus praleidau Londone ( dar metus gyvenau Kenterberyje). Kažkodėl ne itin entuziastingai apžiūrinėdavau, kas pačiame Londone ar aplink jį dedasi, tačiau dabar vėlgi žadu pasitaisyti. Pagrindinė tokio apsileidimo priežastis - tingėjimas tąsytis fotoaparatą. Instagramos, kad ir kokios šiuo metu populiarios, niekada neatspindės tikros vaizdo nuotaikos ir kokybės.  Taigi, aną savaitę turėjau svečių ir ta proga nusprendėme nudumti į Oxfordą. Pagaliau. Miestas itin mielas, jaukus ir labai mažas. Užsukom į garsųjį Eagle and Child pub'ą, kur J.R.R.Tolkien, C.S.Lewis ir draugai susirinkdavo kiekvieną antradienį aptarti savo darbų. Ir šiuo metu matyt baro kokybė nepakitus, nes maistas ir aptarna...

 Turbūt mėgstamiausias mano istorinio kostiumo laikotarpis būtų XX amžiaus pradžia. Nereikia paisyti šiose brošiūrose perdėm pabrėžtų ir priekin atkištų krūtinių - gyvenime taip tikrai nebuvo. Tiesiog to laikotarpio moteriškos figūros etalonas turėjo atitikti raidės "S" formą. Mada visada būdavo keista ir su savotiškom užgaidom.  This has to be my favourite period of fashion history - it elongated the female figure and gave it grace and lightness that the previous decades did not manage to give. No need to be alarmed by the exaggerated structure, resembling letter S for it was a fashion must and in reality those frocks looked much better.