Skip to main content

Rojus

Šiuo metu rašau labai ambicingus postų pavadinimus. Kaip žinia mano gimtadienis išpuola vidurvasarį, o dar vienas dalykas, kuris išpuola, yra mano kasmetiniai priepuoliai svajojant/ planuojant savo idealų nuostabų romantišką ala Petit Hameu šventę gamtoje. Tas 'gamtoje' faktorius dažniausias ir pakiša koją, bet visada įmanomos interpretacijos. Pavydžiui, šiemet norėčiau gėlių vaikų tematikos, do you hear it girlfriends? Ir vasariška, ir gamtos faktorių atitinka. Tikėkimės, kad vasaros vidurys šiam nuostabiausiam dešimtmečio planui nepakiš kojos, kaip iki šiol. Ok, jau priartėjome prie esmės. Šitos nuotraukos man tiesiog dangiškos, galima sakyti, manoji sentimentali rojaus ivaizdžio interpretacija ;) Daugiausia referuoju į pirmąsias dvi nuotraukas.
Labels:

Comments

Agne/アグネ said…
Labai gražios nuotraukos!=) O apie lovą vidury ežero svajoju nuo ''Spąstai tėvam'' laikų ;D
5 March 2011 at 00:24
Lady said…
Spastai tevam, omg :D
man sita ideja graziai, ziurisi, bet uztektu ir kokios jaukios guztos gamtoj :) jeigu uzmatysi panasiu, prasom parodyt, as tokias renku ;)
8 March 2011 at 20:57
Post a Comment

Popular posts from this blog

Poilsis

Neturėjau laiko, anei noro dideliems ir aiškiems paveiksliukams, todėl nuvilsiu, o gal ir ne, savo kasdieninio tarpšventinio ir po šventinio gyvenimo instagramom. Karšto vyno bokalėlis, puodelis nuodėmingai saldžios kakavos, šventinė ugnis ar kvailokai jaukūs močiutės katinukų snukučiai - man geriausios šventės.  No big elaborate pictures from me today, only a couple of instagrams. Those pictures, however, embody the very essence of holidays - hot beverages, warmth and coziness. 
9 comments
Read more

Vasara 2014

Kiekvieną vasarą Liepos pirmoje pusėje vykstu namo į Lietuvą atostogų. Tai mano gimtadienio metas, dar niekada neteko šiuo metu dirbti, visada pavykdavo gauti nors mažas atostogas. Pasisekė tiems Liepos kūdikiams. Tikrai nuostabus metas švesti gimtadienį; vidurvasaris, šilta, žalia, kvepia, dūzgia bitės, visi laimingi ir patenkinti.  Šiais metais atostogų proga nuvykome į Nidą. Kartą jau esu ten buvusi, bet dabar mane užbūrė ta neišpasakyta ramybė ir gamtos gražumas. Tikrai gražiausia vieta Lietuvoje. Nors kopos įspūdingos bei turi kažkokio nepakartojamo magnetizmo, mane labiausiai užbūrė Juodkrantės krantinė. Taip tyku, jog galima valandų valandas sėdėti ant suolo stebint švelniai raibuliuojančias bangeles. Gali būti, jog man reiketų gyventi kur nors prie vandens, o ne dūzgiančiame didmiestyje.  Pačios atostogos buvo ramios, bet turiningos. Jokių vakarėlių ar pašėlusių nuotykių, tik smagiai praleistas laikas su šeima ir senai matytais draugais. Be Nidos dar aplankiau...
1 comment
Read more

Prie giraitės kapinaitės

Po paskutiniojo įrašo šis atrodo labai netikėtas ir kontrastuojantis, bet nukrypimai niekada nekenkia. Pristatau jums išvyką į senasias Šiaulių kapines. Šios kapinės yra iš tiesų ypatingos ir svarbiausia, kad ne savo senumu ar kažkokiu unikalumu, tačiau didžiule jas supančia mistine aura. Gerai, gal truputį per daug dramatizavau. Faktas tas, kad ne viena vaiduokliška istorija yra su jomis susijusi. Antai, kad ir apie vampyrės kapą arba kitą, kurio antkapinė plokštė visada patraukiama į šoną, o kur dar istorijos apie juodas rankas ir kaip tikras kapinių atributas ten sėdintys mokyklinio amžiaus benamiai. Nors ne, rodos, šitie persikraustė į prekybos centrus. Gal kas nori pasidalinti žiniomis, ką šis konkretus simbolis reiškia? Įžymusis vampyrės kapas. Looks very ordinary... Būtinai pasididinkit šitą nuotrauką ir paaiškinkit man, kas per biesas ta "Juodoji ranka"? Nes maniau, kad taip vaikai vieni kitus gasdina, kol tėvai darbuose. Ok, kadangi kol kas nesugebu padidinti foto, ...
12 comments
Read more