Lady's Tea Time

Praeitą sekmadienį užbaigiau linksmai. Linksmu septintojo dešimtmečio filmu apie ketverias vestuves ir ketverias laidotuves. Shirley Mclaine buvo itin kūda ir labai graži, pasirodo, visai ne bobulė, kuri trumpai pasirodė Downton Abbey.  Taigi filmo siužetas sukasi apie gražią moteriškę, kurios meilė žudo vyrus. Netyčia. Filmas yra komedija/miuziklas, bet geriausia jo dalis yra kostiumai ir dekoracijos. Jos paskutinis vyras buvo rožinis...Įsivaizduokit patys, kas buvo toliau... Geriausią reklamą filmui daro pats treileris , kur pasakoja apie rožinius Rolls Royce, greitus lėktuvus bei pusės milijono vertės garderobą. 

Kai Sargent pademonstravo šį paveikslą Paryžiaus salone 1885 metais, jis buvo sukritikuotas ir išvadintas pseudo Velaskezu. Ne ką didesnės sėkmės po metų jo darbas susilaukė Londone, ten taip pat buvo pasibodėta kūrinio spalvų gama ir kompozicija. Kaip ir nubalsuota blogiausiu metų paveikslu.  Visgi tarp Velaskezo ir Sargent dažnai brėžiamos paralelės mat pastarasis tapydamas paneles Vikers naudojo Velaskezui taip būdingą tamsių spalvų spektrą. Tačiau paveiksle be viso to dar galime matyti ir Franco Halso darbų spontaniškumą laisvame panelių susodinime. Autorius tarsi mums sako: "Taip, būtent šitaip jos ir leidžia laiką". Viena sėdi apkabinusi seserį ir žvelgdma į tolį, tarsi apie kažką svajodama, tuo tarpu viduryje sėdinti sesuo ramiai varto žurnalą. Labiausiai netradicine šią kompoziciją paverčia trečioji panelė Vikers, pasisukusi į stebėtoją šonu, permetusi vieną ranką per kėdės atlošą, tarsi patvirtinanti, kad kiekvienas iš mūsų gali imti ir taip įsita isyti.   ...

Staiga prisiminiau, kad jau senokai nebuvau dariusiu kostiuminių filmų apžvalgos ar peržvalgos, ar kaip ten lietuviškai vadinasi. Šį kartą - dieviškas barokinis spektaklis pavadinimu "Karalius šoka" arba "Le Roi Danse". Tai filmas ne apie garsųjį karalių Saulę Liudviką XIV-jį, bet apie jo dvaro kompozitorių Jean-Baptiste Lully. Man asmeniškai Lully kūryba yra tobula baroko išraiška ir aš niekada nenustosiu pasakoti, kaip myliu šią epochą. O filmas tikrai gerai ir taikliai ją pagavo. Kritikai šį filmą vadina prastesne "Farinellio" kopija (apie šį filmą jau esu rašiusi), tačiau man jis puikiai patiko ir pasotino mano baroko vaizdų ištroškusias akis ir barokinės muzikos išsiilgusias ausis. Siužeto atpasakoti nesiryžtu, o ir žiūrėti paties nebebūtų taip įdomu, todėl tik parodysiu keletą vaizdelių bei, žinoma, duosiu pasiklausyti nepakartojamas Lully kūrybos.  Visas filmas šiuo metu vis dar yra Youtube, tai bėkit žiūrėt, kol galima. Rimta...

Ši kinų aktorė man yra pati gražiausia būtybė pasaulyje, o tam įspūdžiui sustiprinti dar smarkiai padeda faktas, kad ji turi nepaprastai gerą stiliaus jausmą. Ji tikrų tikriausia raudonojo kilimo diva, turinti nepriekaištingą asmeninį stilių. Kurgi ne, kai visi jos aprangos pagrindai remiasi klasikinio kiniško kostiumo interpretacijomis, amžiaus vidurio kino žvaigdžių aprangos atkartojimu bei tokių šiuolaikinių diazainierių, kaip Elie Saab, išmaningu kūrinių pritaikymų savo stiliui.    Images: tumblr.

Jau turbūt aišku, kad aš labai mėgstu piktas kates, bet pastarosioms nė kiek nenusileidžia mano meilė batams. Bateliams. Aukštakulniams ir žemakulniams. Jei tai būtų stiliaus blogas, turbūt dėčiau tik savo batuotų kojų nuotraukas dėl ko mano blogas taptų nepaprastai populiarus tarp fetišistų. 

Sakykite, ką norit, bet šampanas yra tikrai taurus gėrimas. Ir aš kalbu ne apie šampanizuotą vyną, prie kurio esame taip pripratę, o apie tikrą šampaną. Žinoma, aš nespjaunu į šulinį, nes paprastas šampanizuotas vynas yra tikrai lengvas ir geras gėrimas, kuriuo tikrai dažniau mėgaujuosi nei tikruoju, nes ir įperkamas lengviau. Bet dievulėliau, koks skirtumas, kai paragauji tikrojo...Gyvenime nebuvau prisigėrusi nuo šampano ir maniau, jog neįmanoma, nes jis toks lengvas ir kiekiais dideliais dažniausiai negeriamas, tačiau vieną kartą parodos atidaryme buvau pamokyta, jog nevalia turėti išankstinių nusistatymų. Dabar su šampanu elgiuosi, kaip su vynu - daugiau nei poros taurių nereikia. Na, o pasigrožėti jus kviečiu gražiomis senomis šio gėrimo reklamomis, kurios kelia norą bėgti į supermarketą ir prisipirkti šventinių atsargų.  All images available on google.

Ačiū Ievai iš  Genuine Bunny už tagą, pasižaisiu ir aš šį kartą. Nors dažniausiai būnu Slowpoke, šitą dalyką atliksiu greitai. Va.  Rules: 1. Each person tagged must post 11 random facts about themselves.  2. They must answer the 11 questions posted by the previous blogger.  3. They must create 11 more questions to ask their tagged bloggers.  4. They must tag 11 bloggers with less than 200 followers.  5. The bloggers must be told.  6. No tag backs. Facts about myself: 1. Esu neišpasakyto lygio tinginė. Išvis stebuklas, kad rašau šitą blogą. 2. Kai klausausi muzikos, truputį apmažta, o kartais ir visai dingsta mano maniakinės depresijos požymiai. 3. Visada norėjau būti operos soliste. Arba bent muzikinio teatro. 4. Kai nereikia į darbą, guliu lovoje su pižama iki trijų popiet. 5. Paslapčia norėčiau būti internetinės sensacijos Grumpy Cat savininkė. Tada tas įžymusis katinas turėtų idealiai jo išraišką atitinkančią šeimininkę. ...

  Sources: Tumblr