Skip to main content

Posts

Showing posts from 2012

Linksmų Švenčių! Happy Holidays!

Visada didelė problema, kaip šventėms puoštis, kuo svečius užimti, kaip namus dekoruoti. Šventėms turiu tik porą laisvų dienelių, tad šiandien labai savimi didžiavausi, kad sugebėjau ir apsipikti, ir namus apkuopti, ir net pirmus kūčių patiekalų štrichus susidėlioti. It's something. 
O jums visiems aš linkiu jaukių ir ramių Kūčių bei linksmų ir gausingų Kalėdų. Raskit po eglute savo svajonių dovaną. Nežinau ar dar grįšiu šiais metais į blogą, o jeigu ne - susitiksim juodosios gyvatės metais kupini naujo ryžto ir idėjų! 

Weird Things I Buy in Bookshops

Turbūt vienintelis mano bruožas, kuriuo didžiuojuosi, yra tas, kad kur visur tampausi knygą. Važiuodama į ir iš darbo, tuo metu, kai kraunasi kompiuteris, skrydžio metu, prie močiutės pietų stalo (mano močiutė nereikalauja, kad aš dalyvaučiau pokalbyje, atsakydama į jos klausimus, ji pati už mane į juos atsako) bei dar daugybėje kitų vietų, kurias pamiršau paminėti. Tad nenuostabu, kad šiandien pagaliau prisiruošus pirkti dovaną draugei, nudrožiau tiesiai į knygyną. Ir nebūčiau aš, jei tuo pačiu ir sau dovanos nebūčiau išsirinkus. 
Nežinau, kiek esate girdėję apie Jen Campbell blogą, o po to iš jame surinktų smagiai graudžių pokalbių išleistą knygelę "Weird Things Customers Say in Bookshops", bet būtent šitą gėrį aš ir pasigriebiau bei greit nėriau prie kasos, kad neduokdie nepersigalvočiau. Ir tikrai buvo verta ją įsigyt, nes knygos "herojų" visiškai tikri ir neišgalvoti klausimai/teiginiai/pasipiktinimai, pravirkdo juoko ašaromis. Lietuvos gyventojams galimybės …

Landscape

Holiday Rants and Inspirations

Vaje, vaje, vėl dingau. Pasiteisinimas - realūs ir įkryrūs prieš šventiniai pasiruošimai. O kur dar darbas kasdien ir savanoriavimas muziejuje šeštadieniais. Va taip ir ištirpsta laikas, o dienos prašuoliuoja pasiutusiu greičiu. Šiandien sužinojau gerą naujieną, kuri mane pradžiugino labiau negu visos kalėdų dovanos kartu sudėjus. Nors Kalėdas ir Naujus švesiu svetimam kampe, laikotarpiu po švenčių grįšiu į savo Saulės miestą. Tikiuosi šaltukas vis dar spaus, o sniego pusnys neištirps (nors prisipažįstu, jog sniego kasimo savo kieme idėja manęs vistiek nevilioja). 
Beje, jeigu jau matėt, kaip jums "Hobitas" patiko? Per daug, ar per mažai, ar išspaudėt nostalgijos ašarą? 
Kandgi labai mėgstu dekadentiškui barokiškus vaizdelius, štai jums trupūtį eye porn (ok ok, labiau man). 


Fine Edwardians

Prince and Princess Fushimi, 1910  Miss Knox, 1900  Mrs. B. McLean, 1910  Mrs F.E.Herring, 1910  Mrs. Thomas Burke, 1910  Mrs. William Howard Taft, 1900 Mrs. William Howard Taft, 1913

Soviet Postcards

Turbūt visi, kas gimę prieš dešimtą dešimtmetį dar atsimenat šitas spalvingas ir jaukias atvirutes. Mano mama buvo visą didelį pintą krepšį jų prigrūdusi ir dar dabar kažkur tūno paslėptas jis. Aš užaugau ne su Santa Klausu, o su būtent tokiu ilgapalčiu Seneliu Šalčiu (Died Maroz, kad ir kaip dabar juokingai skamba). Tos atvirutės tokios skaudžiai paparastos ir gerokai kičinės. Bet vistiek malonu jomis pasidžiaugti.  These soviet winter postcards strongly remind me of my childhood. The writing on all of them says "Happy New Year", because Christmas as well as all the other religious holidays and religion itself was banned in USSR. 

What a Way to Go! (1964)

Praeitą sekmadienį užbaigiau linksmai. Linksmu septintojo dešimtmečio filmu apie ketverias vestuves ir ketverias laidotuves. Shirley Mclaine buvo itin kūda ir labai graži, pasirodo, visai ne bobulė, kuri trumpai pasirodė Downton Abbey.  Taigi filmo siužetas sukasi apie gražią moteriškę, kurios meilė žudo vyrus. Netyčia. Filmas yra komedija/miuziklas, bet geriausia jo dalis yra kostiumai ir dekoracijos. Jos paskutinis vyras buvo rožinis...Įsivaizduokit patys, kas buvo toliau... Geriausią reklamą filmui daro pats treileris, kur pasakoja apie rožinius Rolls Royce, greitus lėktuvus bei pusės milijono vertės garderobą.

John Singer Sargent's The Misses Vickers

Kai Sargent pademonstravo šį paveikslą Paryžiaus salone 1885 metais, jis buvo sukritikuotas ir išvadintas pseudo Velaskezu. Ne ką didesnės sėkmės po metų jo darbas susilaukė Londone, ten taip pat buvo pasibodėta kūrinio spalvų gama ir kompozicija. Kaip ir nubalsuota blogiausiu metų paveikslu. 
Visgi tarp Velaskezo ir Sargent dažnai brėžiamos paralelės mat pastarasis tapydamas paneles Vikers naudojo Velaskezui taip būdingą tamsių spalvų spektrą. Tačiau paveiksle be viso to dar galime matyti ir Franco Halso darbų spontaniškumą laisvame panelių susodinime. Autorius tarsi mums sako: "Taip, būtent šitaip jos ir leidžia laiką". Viena sėdi apkabinusi seserį ir žvelgdma į tolį, tarsi apie kažką svajodama, tuo tarpu viduryje sėdinti sesuo ramiai varto žurnalą. Labiausiai netradicine šią kompoziciją paverčia trečioji panelė Vikers, pasisukusi į stebėtoją šonu, permetusi vieną ranką per kėdės atlošą, tarsi patvirtinanti, kad kiekvienas iš mūsų gali imti ir taip įsitaisyti.
Sargent net…

Le Roi Danse (2000)

Staiga prisiminiau, kad jau senokai nebuvau dariusiu kostiuminių filmų apžvalgos ar peržvalgos, ar kaip ten lietuviškai vadinasi. Šį kartą - dieviškas barokinis spektaklis pavadinimu "Karalius šoka" arba "Le Roi Danse". Tai filmas ne apie garsųjį karalių Saulę Liudviką XIV-jį, bet apie jo dvaro kompozitorių Jean-Baptiste Lully. Man asmeniškai Lully kūryba yra tobula baroko išraiška ir aš niekada nenustosiu pasakoti, kaip myliu šią epochą. O filmas tikrai gerai ir taikliai ją pagavo. Kritikai šį filmą vadina prastesne "Farinellio" kopija (apie šį filmą jau esu rašiusi), tačiau man jis puikiai patiko ir pasotino mano baroko vaizdų ištroškusias akis ir barokinės muzikos išsiilgusias ausis.
Siužeto atpasakoti nesiryžtu, o ir žiūrėti paties nebebūtų taip įdomu, todėl tik parodysiu keletą vaizdelių bei, žinoma, duosiu pasiklausyti nepakartojamas Lully kūrybos.  Visas filmas šiuo metu vis dar yra Youtube, tai bėkit žiūrėt, kol galima. Rimtai, eikit žiūrėt.  Wat…

Fan Bing Bing

Ši kinų aktorė man yra pati gražiausia būtybė pasaulyje, o tam įspūdžiui sustiprinti dar smarkiai padeda faktas, kad ji turi nepaprastai gerą stiliaus jausmą. Ji tikrų tikriausia raudonojo kilimo diva, turinti nepriekaištingą asmeninį stilių. Kurgi ne, kai visi jos aprangos pagrindai remiasi klasikinio kiniško kostiumo interpretacijomis, amžiaus vidurio kino žvaigdžių aprangos atkartojimu bei tokių šiuolaikinių diazainierių, kaip Elie Saab, išmaningu kūrinių pritaikymų savo stiliui. 
Images: tumblr.