Žinote, aš vis mąstau ir mąstau ar verta man labiau personalizuoti šįtą blogą. Pernelyg didelis asmeninės informacijos dalinimasis internete man visada atrodydavo lyg ir įžūloka, netaktiška, pagyrūniška. Ir visa tai turbūt dėl to, kad pati esu gana primygtinai į savo privatumo saugumą įsikibusi persona. Neturiu nieko prieš įvaizdžio blogus - priešingai, seniau tiesiog narkomaniškai buvau prie jų prisirišusi. Tačiau, visada atrodė, kad toks savęs demontravimas ne man. O gal kaip tik nieko baisaus neatsitiktų, jeigu išduočiau truputį daugiau apie save. Juk ir pati labiau myliu tuos, kurie neslepia ir nepagrąžina savo kasdienos bei ja geraširdiškai dalinasi. So, why not. Visų prima trumpa dosjė. Žinau, kad mano rašliavas daugiausia skaito siauras draugų ratelis, bet viliuosi, kad ir kitos mielosios skaitytojos (tokia statistika) permeta akim ne tik mano gražius paveikslėlius. Kilimo iš Šiaulių, Šiaurės Lietuvos sostinės. Porą metų tryniausi Didždvario gimnazijoje, kas buvo visai mielas pa...