Taip, aš tai darau! Aprašinėju (bent truputį) praeitos vasaros nuotykius Drakulos tėviškėje. O kad daugiau ten būtų buvę jo...arba jų. Tik dabar, po ilgo laiko tarpo, kai įspūdžiai galutinai susidėvėję ir susigulėję, apie šitą kontroversiškai vertinamą kraštą galiu pasakyti, kad ne be reikalo jis šitaip vertinamas. Ok, mūsų (keturiu nuotykių ir adrenalino ištroškusių lietuvaičių) Drakula grobti nesikėsino ir kraujo negėrė (o vis dėto kaip gaila), tačiau visokių kuriozų išvengti nepavyko. Šitokį postą sukurpti mane įkvėpė viena stebimų užsienio blogintojų, kuriai švelniai tariant nelabai patiko šis kraštas. Mes, kaip užgrūdintos rytų europietės, matyt jo būtent dėl to išsigandom mažiau. Lietuva atrodė lygiai taip pat dar ne taip seniai, o išmetus iš galvos iščiustyto Vilniaus centro įvaizdį, kai kur atrodo ir dabar:D Iš mano alpėjimų buvo galima suprasti, kad kelionės į Rumuniją paskatos buvo ideologinės - sutikti Drakulą. Juokauju. Pasekti mano ilgamečio herojaus gimtais takais, gal pa...