Lady's Tea Time

 Visada didelė problema, kaip šventėms puoštis, kuo svečius užimti, kaip namus dekoruoti. Šventėms turiu tik porą laisvų dienelių, tad šiandien labai savimi didžiavausi, kad sugebėjau ir apsipikti, ir namus apkuopti, ir net pirmus kūčių patiekalų štrichus susidėlioti. It's something.  O jums visiems aš linkiu jaukių ir ramių Kūčių bei linksmų ir gausingų Kalėdų. Raskit po eglute savo svajonių dovaną. Nežinau ar dar grįšiu šiais metais į blogą, o jeigu ne - susitiksim juodosios gyvatės metais kupini naujo ryžto ir idėjų! 

Turbūt vienintelis mano bruožas, kuriuo didžiuojuosi, yra tas, kad kur visur tampausi knygą. Važiuodama į ir iš darbo, tuo metu, kai kraunasi kompiuteris, skrydžio metu, prie močiutės pietų stalo (mano močiutė nereikalauja, kad aš dalyvaučiau pokalbyje, atsakydama į jos klausimus, ji pati už mane į juos atsako) bei dar daugybėje kitų vietų, kurias pamiršau paminėti. Tad nenuostabu, kad šiandien pagaliau prisiruošus pirkti dovaną draugei, nudrožiau tiesiai į knygyną. Ir nebūčiau aš, jei tuo pačiu ir sau dovanos nebūčiau išsirinkus.  Nežinau, kiek esate girdėję apie Jen Campbell blogą, o po to iš jame surinktų smagiai graudžių pokalbių išleistą knygelę "Weird Things Customers Say in Bookshops", bet būtent šitą gėrį aš ir pasigriebiau bei greit nėriau prie kasos, kad neduokdie nepersigalvočiau. Ir tikrai buvo verta ją įsigyt, nes knygos "herojų" visiškai tikri ir neišgalvoti klausimai/teiginiai/pasipiktinimai, pravirkdo juoko ašaromis. Lietuvos gyventojams gali...

Vaje, vaje, vėl dingau. Pasiteisinimas - realūs ir įkryrūs prieš šventiniai pasiruošimai. O kur dar darbas kasdien ir savanoriavimas muziejuje šeštadieniais. Va taip ir ištirpsta laikas, o dienos prašuoliuoja pasiutusiu greičiu. Šiandien sužinojau gerą naujieną, kuri mane pradžiugino labiau negu visos kalėdų dovanos kartu sudėjus. Nors Kalėdas ir Naujus švesiu svetimam kampe, laikotarpiu po švenčių grįšiu į savo Saulės miestą. Tikiuosi šaltukas vis dar spaus, o sniego pusnys neištirps (nors prisipažįstu, jog sniego kasimo savo kieme idėja manęs vistiek nevilioja).  Beje, jeigu jau matėt, kaip jums "Hobitas" patiko? Per daug, ar per mažai, ar išspaudėt nostalgijos ašarą?  Kandgi labai mėgstu dekadentiškui barokiškus vaizdelius, štai jums trupūtį eye porn (ok ok, labiau man). 

 Prince and Princess Fushimi, 1910  Miss Knox, 1900  Mrs. B. McLean, 1910  Mrs F.E.Herring, 1910  Mrs. Thomas Burke, 1910  Mrs. William Howard Taft, 1900 Mrs. William Howard Taft, 1913

Turbūt visi, kas gimę prieš dešimtą dešimtmetį dar atsimenat šitas spalvingas ir jaukias atvirutes. Mano mama buvo visą didelį pintą krepšį jų prigrūdusi ir dar dabar kažkur tūno paslėptas jis. Aš užaugau ne su Santa Klausu, o su būtent tokiu ilgapalčiu Seneliu Šalčiu (Died Maroz, kad ir kaip dabar juokingai skamba). Tos atvirutės tokios skaudžiai paparastos ir gerokai kičinės. Bet vistiek malonu jomis pasidžiaugti.    These soviet winter postcards strongly remind me of my childhood. The writing on all of them says "Happy New Year", because Christmas as well as all the other religious holidays and religion itself was banned in USSR.