Filmas, apie kurį noriu čia pakalbėti, turbūt turėtų būti priskiriamas siaubo žanrui. Valerija gyvena kriptų ir voratinklių kupiname pasaulyje, o ją suvilioti gviešiasi kunigai, jaunamartės ir vampyrai. Pagrindinė veikėja, kaip visiškai normalius įvykius, priima visas keistenybes ir baisybes. Ir visa tai galima nurašyti bręstančios paauglės neribotai fantazijai. Galų gale, šis filmas yra intensyvi vizija, suteikianti vaizduotei estetinio peno. Daug kas, beje, šį filmą bei pagrindinę veikėją lygina su Lewis Carroll "Alisa" ir aš pritariu, kad panašumo yra. Bent jau fantazijų daugumu bei Valerijos išvaizda. Beto, visa šita filmo 70-jų metų erotizmo persismelkusi atmosfera ir mažutis panašumas su lietuvių "Velnio nuotaka" dar paskanina filmo žiūrėjimo potyrį.