Lady's Tea Time

Na, ką gi - baigiasi dar vieni (tikiuosi visiems) nuostabūs metai. Įrašo pavadinimas su turiniu bus mažai susijęs, tad neišsigąskit. Noriu pasidžiaugti, kad mano mažais įrašais apie dalykus, kurie man įdomūs ir daro mane laimingesnę domisi ir grupelė žmonių, kurie čia užsuka. Kitais metais pažadu reguliarius (daugiau mažiau) įrašus, pilnus informacijos, gražių paveikslėlių, o viskas, žinoma, bus persmelkta senovės dvasios. O kad pavadinimas, visgi, neliktų be prasmės, įkėliau nuotrauką, kuri man pasirodė simpatiška ir jauki, o tokią aprangą visai norėčiau turėti. Jeigu čia būtų aprangos blogas, gal parodyčiau ir savo interpretaciją. Bet nėra. Taigi, smagių jums zuikučio metų. Beje, zuikučio metai-mano gimimo metai, todėl Lady tikisi daug daug įkvėpimo ir yra pasiryžusi skleisti grožį interneto platybėse bei šiame tyliame jo kampelyje aka Arbatėlės metas.

Amerikiečių kilmės tapytojas, kuris gimė tą pačią dieną, kaip ir aš bei padovanojo pasauliui daugybę romantiškų baltai apsirėdžiusų damų paveikslų. Jo kredo skelbė - "Menas, meno vardan". Jo stilius pasižymėjo, lengvumu ir subtilumu, kas buvo tarsi lingvistinis oksimoronas jo konfliktiškai ir sunkaus būdo asmenybei. Geriausiai žinomas Whistler'io darbas - jo motinos portretas.

Taigi, nugirdau žinią, kad pagal mano seniau aptartą ir skaitytą knygą Jane Austen "Puikybės ir prietarų" perdirbinį "Pride and Prejudice and Zombies"bus kuriamas filmas. Jį prodiusuoja Natalie Portman, o Scarlet Johannson, Tilda Swinton, Mia Wasikowska, Catherine O'Hara bei Anne Hathaway siūlomos vaidinti Elizabeth Bennet. James McAvoy siūlomas Darsio vaidmeniui. Vaje vaje, kaip čia šitaip nusiprastinome su Darsiais. Nuo Firto darsių kokybė tik mažėja, išskyrus Lost in Austen. Na, kad ir kokie bebūtų parinkti aktoriai, visgi man įdomiausia, kaip atrodys Lizzie spardydama zombius, arba Mr. Darcy šaudydamas jiems į galvas ir širdis. Kita vertus, tikėkimės, kad tai tik gandai...Bet šiais vampyrų ir zombių populiarumo laikais visko galima laukti.

Ok, seniai jau laikas man grįžti į tikrą kelią, t.y. toliau skleisti gėrį ir grožį istorijos formoj. Na su turbūt, daugiau ar mažiau, gerokais nukrypimais iš kelio. Taigi, šiandien noriu jums papasakoti apie nuostabų, gausų ir kupiną vizualinių stimulų filmą apie baroko kastartą Farinelli . Nuostabaus aukšto tembro balso savininkai kastratai, priešingai populiariai susiformavusiai nuomonei, gyveno visai pilnavertiškus, erotikos ir meilės prisodrintus gyvenimus. Baroko laikotarpiu kastratų opera buvo itin paklausi, o šie ypatingi atlikėjai garbinami. Deja, šiuo metu kastratų opera nebegyvuoja, nes aš tikrai norėčiau tokią išvysti. Laschia ch'io pianga - geriausia baroko arija

A Single Man, - tai nepaprastai gerai pavykęs Tomo Fordo režisūrinis debiutas. Filmo siužete pasakojama apie vidutinio amžiaus vyruką, kuris bando susitaikyti su mylimojo netektimi. Colin Firth, kuris yra genialus aktorius, vėlgi nenuvilia žiūrovų, nes nutebina ypatingai įtikinamai suvaidindamas kitos lytinės orientacijos atstovą. Visgi, filmas labiausiai nusipelno dėmesio dėl savo tobulos estetikos, vaizdo ir garso dermės bei, žinoma, stulbinančiai atkurtų septintojo dešimtmečio kostiumų, šukuosenų ir makiažo. Kaip žinia, po nepaprastai sėkmingų ir įtraukiančių Mad Men, septintasis dešimtmetis dabar labai "ant bangos", o šiame filme ypatingai gerai atskleidžiami visi jo niuansai, ypač tai, kaip buvo ignoruojamos ir stigmatizuojamos marginalinės visuomenės grupės.

Jeigu norite kur nors turiningai praleisti laisvalaikį, siūlau šią šaunios blogo Gyvenimas su iltimis savininkės kuruojamą parodą. Paroda "Focus" Vilniuje, Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino galerijoje (Maironio 3). Daugiau apie parodą čia.