Skrydžiai, lietuviai ir Tetos

Ups, jūs tik pažiūrėkit, kiek laiko praėjo. Šį kartą, kad nebūtų tuščiai švaistomas laikas šiame bloge,  sugalvojau pasiskųsti vienu keliaujantiems lietuviams opiu klausimu.  

Kadangi taupau pinigus, į Lietuvą iš užsienio lietuvių kolonijos kraidau su "papigiosiomis" oro linijomis. Jos turi daug problemų, bet kaina ir pakankamas patikimumas atperka kitas nelaimes. Tačiau sunkiausia bausmė ir didžiausia problema keliaujant Rainierais ir Vizierais buvo ir bus skrydžio kontingentas. Kai visi keturpesčiomis lekia į lektuvą, kad pirmi atsissėstų, nors vietos visada yra. Kai vos vos lėktuvui nutūpus visi šoka iš savo vietų, kaip elektros nupurtyti, ir puola tempti tašes iš virš galvos esančių bardačiokų, nors lėktuvas dar tebevažiuoja dideliu greičiu. Arba kai tau praktiškai per galvą lipa, kad vėlgi pirmi išbėgtų iš lėktuvo, nes gi pirmi į jį subėgę, aišku, sėdi prie lango.  

Bet baisiausias nuotykis mane ištiko paskutinį syk keliaujant, kai net du kartus teko tapti skrydžio gide oro uoste nesigaudančioms ir anlgų kalboms nemokančioms tetoms. Aš buvau nieko prieš padėti, kai prie manęs dideliomis ir nuo ašarų blizgančiomis akimis Liutono oro uoste pripuolė Teta iš Mažeikių. Galvojau - "Argi man sunku?" Pasirodo, nebuvo lengva. Visą kelią manęs isteriškai kamantinėjusi "kas ką pasakė ir ką dabar reikia daryti!!!" tik praėjusi pasienio punktą Rygos oro uoste dingo iš mano akiračio per minutę net nepadėkojus. O aš per ją net negavau paskaityt "Vogue". (Žinau, baisus praradimas). 

Kitą Teta iš Šiaulių prisitaisė prie manęs dar autobusų stotyje su dideliu prašymu, kad aš ją iki pat Londono supervaizinčiau, nes, žinoma, bijo, nežino, nesupranta. Šita buvo dar baisesnė, nes veržesi visur pirma, manęs neklausė ir apsiverkė iš nuoskaudos, kai skrydį dėl prastų oro sąlygų atidėjo porai valandų. Nereikia, nei sakyti, kad aš ja kaip įmanoma greičiau pasistengiau atsikratyti. Taigi po visų šitų mano nuotykių kyla vienas klausimas, kaip visi kiti keliaujantys lietuviai susitvarko su šitom problemom ir kaip, po galais, išvengti šitų tetų, nes aš dabar paniškai bijosi, kad neprisiknistų. 

Kalbėjimas angliškai nepadės, kai skrendi Lietvon, o ant tavo bilieto ryškiom raidėm puikuojasi tavo lietuviška pavardė. Any ideas?