Taip, mano sielos, temperamento ir pomėgių šventė yra spalio pabaigos, lapkričo pradžios dviejų labai skirtingų kultūrų švenčių samplaika. Lietuviškąją švete vadinti šiaip jau sunkoka, nebent iš tokio požiūrio taško, kai kapinės ir rypojimai pasidaro smagūs (tikiu, kad kažkam taip ir yra, gotų pvz. ištisus metus iš kapinių neišprašysi). Na, o taip lietuviškų rugiaveidžių keiksnojamas helovynas man sukelia labai daug teigiamų emocijų. Common, tai puiki proga persirengti įvairiausiais kostiumais (mano didžiausia aistra), pasilinksminti, pagarbinti gotikinius herojus, pabūti šaltą ir nykų vakarą bendraminčių kompanijoje. Turime gražią tradiciją kiekvienais metais švęsti Hallowe'en su iškriptusiečių persirengėlių šutve. Beto, su pradinės mokyklos laikų drauge per naktį žiūrim siaubo filmus. Nepamirštu ir lietuvaitiškų tradicijų, todėl lapkričio 1-ą pareigingai važiuoju pas prosenelius ir senelius į kapus. O vakare, jau grįžus namo, einame su minėtąja drauge į senąsias miesto kapines pa...