Skip to main content

Museums, Oxford and etc.

Šiuo metu nelabai entuziastingai pildau savo blogą, dėl ko, žinoma, labai nesmagiai jaučiuosi, bet šiuo metu ir šiaip nesmagiai jaučiuosi, tai suprendžiau nors vieną savo gyvenimo diskomfortą truputėlį apmažinti. 

Kaip gal žinot, gal ne, šiuo metu gyvenu Jungtinėje Karalystėje ir jau metus praleidau Londone ( dar metus gyvenau Kenterberyje). Kažkodėl ne itin entuziastingai apžiūrinėdavau, kas pačiame Londone ar aplink jį dedasi, tačiau dabar vėlgi žadu pasitaisyti. Pagrindinė tokio apsileidimo priežastis - tingėjimas tąsytis fotoaparatą. Instagramos, kad ir kokios šiuo metu populiarios, niekada neatspindės tikros vaizdo nuotaikos ir kokybės. 

Taigi, aną savaitę turėjau svečių ir ta proga nusprendėme nudumti į Oxfordą. Pagaliau. Miestas itin mielas, jaukus ir labai mažas. Užsukom į garsųjį Eagle and Child pub'ą, kur J.R.R.Tolkien, C.S.Lewis ir draugai susirinkdavo kiekvieną antradienį aptarti savo darbų. Ir šiuo metu matyt baro kokybė nepakitus, nes maistas ir aptarnavimas buvo labai malonūs, o aplinka jauki. 


Na, o vakar dieną praleidau labai mielai ir įdomiai: šiuo metu savanoriauju Royal Museums Greenwich dalyje the Queens House. Būtent ši muziejaus dalis mane labiausiai paskatino ten savanoriauti, mat labai mėgstu istorijos laikotarpį, kuriame tas pastatas atsirado. Pradėtas statyti XVII amžiaus pirmojoje pusėje ir, kaip sako muziejaus gidai, tai buvo pirmasis klasicizmo (o iš tiesų baroko) pastatas šalyje, pirma skirtas karalienei Onai iš Danijos, o visai užbaigtas atiteko Henrietai Marijai, Karolio I-ojo žmonai. Šiuo metu jame yra paveikslų galerija. Kadangi Grinvičo muziejus vadinasi laivybos, tai ir ekspozicijos susijusios su jūromis, laivais ir jūreiviais, tad paveikslai, į kuriuos ten žiūrime, vaizduoja admirolus, kapitonus ar jų mylimasias ( kaip Nelsonas ir Emma). 

Comments

Popular posts from this blog

Poilsis

Neturėjau laiko, anei noro dideliems ir aiškiems paveiksliukams, todėl nuvilsiu, o gal ir ne, savo kasdieninio tarpšventinio ir po šventinio gyvenimo instagramom. Karšto vyno bokalėlis, puodelis nuodėmingai saldžios kakavos, šventinė ugnis ar kvailokai jaukūs močiutės katinukų snukučiai - man geriausios šventės.  No big elaborate pictures from me today, only a couple of instagrams. Those pictures, however, embody the very essence of holidays - hot beverages, warmth and coziness. 

Prie giraitės kapinaitės

Po paskutiniojo įrašo šis atrodo labai netikėtas ir kontrastuojantis, bet nukrypimai niekada nekenkia. Pristatau jums išvyką į senasias Šiaulių kapines. Šios kapinės yra iš tiesų ypatingos ir svarbiausia, kad ne savo senumu ar kažkokiu unikalumu, tačiau didžiule jas supančia mistine aura. Gerai, gal truputį per daug dramatizavau. Faktas tas, kad ne viena vaiduokliška istorija yra su jomis susijusi. Antai, kad ir apie vampyrės kapą arba kitą, kurio antkapinė plokštė visada patraukiama į šoną, o kur dar istorijos apie juodas rankas ir kaip tikras kapinių atributas ten sėdintys mokyklinio amžiaus benamiai. Nors ne, rodos, šitie persikraustė į prekybos centrus. Gal kas nori pasidalinti žiniomis, ką šis konkretus simbolis reiškia? Įžymusis vampyrės kapas. Looks very ordinary... Būtinai pasididinkit šitą nuotrauką ir paaiškinkit man, kas per biesas ta "Juodoji ranka"? Nes maniau, kad taip vaikai vieni kitus gasdina, kol tėvai darbuose. Ok, kadangi kol kas nesugebu padidinti foto, ...

Vasara 2014

Kiekvieną vasarą Liepos pirmoje pusėje vykstu namo į Lietuvą atostogų. Tai mano gimtadienio metas, dar niekada neteko šiuo metu dirbti, visada pavykdavo gauti nors mažas atostogas. Pasisekė tiems Liepos kūdikiams. Tikrai nuostabus metas švesti gimtadienį; vidurvasaris, šilta, žalia, kvepia, dūzgia bitės, visi laimingi ir patenkinti.  Šiais metais atostogų proga nuvykome į Nidą. Kartą jau esu ten buvusi, bet dabar mane užbūrė ta neišpasakyta ramybė ir gamtos gražumas. Tikrai gražiausia vieta Lietuvoje. Nors kopos įspūdingos bei turi kažkokio nepakartojamo magnetizmo, mane labiausiai užbūrė Juodkrantės krantinė. Taip tyku, jog galima valandų valandas sėdėti ant suolo stebint švelniai raibuliuojančias bangeles. Gali būti, jog man reiketų gyventi kur nors prie vandens, o ne dūzgiančiame didmiestyje.  Pačios atostogos buvo ramios, bet turiningos. Jokių vakarėlių ar pašėlusių nuotykių, tik smagiai praleistas laikas su šeima ir senai matytais draugais. Be Nidos dar aplankiau...