Nusivylimai

Jei aprašinėju filmą čia, tai tik iš didelės meilės jam. Tačiau šiandien, deja, tenka nusižengti šiai nerašytai taisyklei ir, kaip sakydavo viena mano dėstytoja, visiškai sunešioti vieną filmą. O tai būtų poeto John Keats ir Fanny Browne meilės istorijos ekranizacija Bright Star. Filmo laukė daugelis period drama ir romatizmo poeto mylėtojų ir gerbėjų, daugelis liko patenkinti, kitų lūkesčių filmas nepateisino. Man jis pasirodė beveik bevertis. Na, taip, jis yra gražus, net labai gražus filmas. Nepaprastai graži ir ryški gamta, pilnas kambarys mėlynų drugelių, ampyro/bydermejerio mados ir interjerai bei architektūra yra tikrai verti dėmesio. Tai, sakyčiau, idealus fonas kokios nors panašios tematikos vakarėliui ar poezijos būrelio susirinkimams pailiustruoti. Filmo pagrindinė ašis, turėjusi išsukti visą projektą turėjo lyg būti Fanės ir Kytso nepaprastai didelė meilė. Kurią režisierei labai nesisekė pavaizduoti. Aišku, jai turbūt norėjosi įpūsti šiuolaikiškumo ir paprastumo į tokį nugludintą žanrą, tačiau šiuo atveju geriau išbandyta sena, nei nevykusi nauja forma. Fanė visame filme "myli" poetą neįtikėtinai neįtikinamai. Visą laiką negalėjau atsikratyti įspūdžio, tarsi mergaitė susigalvojo nauja hobį būti įsimylėjusia. Ir taip gaila buvo tų veltui praleistų dviejų valandų...