Skip to main content

Rumunija

Taip, aš tai darau! Aprašinėju (bent truputį) praeitos vasaros nuotykius Drakulos tėviškėje. O kad daugiau ten būtų buvę jo...arba jų. Tik dabar, po ilgo laiko tarpo, kai įspūdžiai galutinai susidėvėję ir susigulėję, apie šitą kontroversiškai vertinamą kraštą galiu pasakyti, kad ne be reikalo jis šitaip vertinamas. Ok, mūsų (keturiu nuotykių ir adrenalino ištroškusių lietuvaičių) Drakula grobti nesikėsino ir kraujo negėrė (o vis dėto kaip gaila), tačiau visokių kuriozų išvengti nepavyko. Šitokį postą sukurpti mane įkvėpė viena stebimų užsienio blogintojų, kuriai švelniai tariant nelabai patiko šis kraštas. Mes, kaip užgrūdintos rytų europietės, matyt jo būtent dėl to išsigandom mažiau. Lietuva atrodė lygiai taip pat dar ne taip seniai, o išmetus iš galvos iščiustyto Vilniaus centro įvaizdį, kai kur atrodo ir dabar:D
Iš mano alpėjimų buvo galima suprasti, kad kelionės į Rumuniją paskatos buvo ideologinės - sutikti Drakulą. Juokauju. Pasekti mano ilgamečio herojaus gimtais takais, gal pajusti šiek tiek tos gotiškos Stokerio romano dvasios, įsijausti į Harkerio vaidmenį (žinau, kad tai buvo utopija...). Net traukiniais keliavom dėl tos šventos (gal labiau atvirkščiai) utopijos! Ir va šalis tokia truputėlį vietom apšiurusi, ūksmingų miškų su kaukiančiais vilkais neįtikėtinai mažai, užtat meškiukų, pasiruošusių sudrąskyti girtus turistus, kiek tik nori! Rumunams apibūdinti geriausiai tiktų posakis "the staring kind" ir "the economical one". Gamtos grožio nepulsiu išsijuosus girti. Taip, gražu gražu. Visą laiką Drakulos tėvynėje nepatyrus jokio šiurpuliuko (išskyrus nei iš šio nei iš to gestančias Drakulos hometowno lempas ir žmones tik sutemus dingstančius iš gatvių) į kelionės pabaigą ėmė darytis baugu, kad liksim be šitos laimės, kai apvaizda nušvietė mums kelią ir davė galimybę apsilankyti pasieno kaimelyje Curtici, kur sutikom paslaugių draugų:D O jau apie traukinio palydovus išvis nekalbėsiu...gal kada ir mama užklys į blogą:D


Vieta, kur užgimė mūsų kovotojas su turkais, visų vampyrų vadas, romanų, filmų, filmukų ir pan. herojus. Šigišoaros senamiestis.


Oficialus paliudijimas


Teiginio rumunai yra "the economical kind" vienas iš pagrindimų


Juodoji Brašovo bažnyčia... Sakyčiau labiau skylėtoji:D


Vieta kurią reikėtų aplankyti vietoj Branės pilies. Pelešo pilis Sinajoje. Rumunijos monarchų vasaros rezidencija. Aplankyta du kartus. Įsijautėm į princesių vaidmenis, ką padarysi.

Branės pilis buvo parduodama, ši, rodos, ne. Kaži per kiek gyvenimų išeitų susitaupyti tokiai?

Jie turi daug šunių

Retesnis gražus vaizdelis


Na ir pagaliau sutikom vampyrų! Deja, Budapešte. Čia yra garsiojo "Tanz der vampire" vengriškos adaptacijos posteris. Buvo, beje, ir marškinėlių, ir rankinių su šituo paveikslėliu, bet mes jų neįgijom, nes skubėjom į traukinį pas vilkolakį. Did I say too much? Ups.

Comments

Sepulture said…
omg omg pagaleu prisirosei:DDDD as dar va tyliu susiceupus:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDdd reikes viena diena irgi pavaryti:DDDDDDD
Lady said…
ai kazkaip labai nebuvo ( tiksliau buvo labai daug ka veikti), bet moi geriau aisku i bloga praeitu metu kelione aprasys, nei eis darbo dirbt..xD bet is metu perspektyvos ziuriu jau visai galima aprasinet xD

Popular posts from this blog

Poilsis

Neturėjau laiko, anei noro dideliems ir aiškiems paveiksliukams, todėl nuvilsiu, o gal ir ne, savo kasdieninio tarpšventinio ir po šventinio gyvenimo instagramom. Karšto vyno bokalėlis, puodelis nuodėmingai saldžios kakavos, šventinė ugnis ar kvailokai jaukūs močiutės katinukų snukučiai - man geriausios šventės.  No big elaborate pictures from me today, only a couple of instagrams. Those pictures, however, embody the very essence of holidays - hot beverages, warmth and coziness. 

Prie giraitės kapinaitės

Po paskutiniojo įrašo šis atrodo labai netikėtas ir kontrastuojantis, bet nukrypimai niekada nekenkia. Pristatau jums išvyką į senasias Šiaulių kapines. Šios kapinės yra iš tiesų ypatingos ir svarbiausia, kad ne savo senumu ar kažkokiu unikalumu, tačiau didžiule jas supančia mistine aura. Gerai, gal truputį per daug dramatizavau. Faktas tas, kad ne viena vaiduokliška istorija yra su jomis susijusi. Antai, kad ir apie vampyrės kapą arba kitą, kurio antkapinė plokštė visada patraukiama į šoną, o kur dar istorijos apie juodas rankas ir kaip tikras kapinių atributas ten sėdintys mokyklinio amžiaus benamiai. Nors ne, rodos, šitie persikraustė į prekybos centrus. Gal kas nori pasidalinti žiniomis, ką šis konkretus simbolis reiškia? Įžymusis vampyrės kapas. Looks very ordinary... Būtinai pasididinkit šitą nuotrauką ir paaiškinkit man, kas per biesas ta "Juodoji ranka"? Nes maniau, kad taip vaikai vieni kitus gasdina, kol tėvai darbuose. Ok, kadangi kol kas nesugebu padidinti foto, ...

Vasara 2014

Kiekvieną vasarą Liepos pirmoje pusėje vykstu namo į Lietuvą atostogų. Tai mano gimtadienio metas, dar niekada neteko šiuo metu dirbti, visada pavykdavo gauti nors mažas atostogas. Pasisekė tiems Liepos kūdikiams. Tikrai nuostabus metas švesti gimtadienį; vidurvasaris, šilta, žalia, kvepia, dūzgia bitės, visi laimingi ir patenkinti.  Šiais metais atostogų proga nuvykome į Nidą. Kartą jau esu ten buvusi, bet dabar mane užbūrė ta neišpasakyta ramybė ir gamtos gražumas. Tikrai gražiausia vieta Lietuvoje. Nors kopos įspūdingos bei turi kažkokio nepakartojamo magnetizmo, mane labiausiai užbūrė Juodkrantės krantinė. Taip tyku, jog galima valandų valandas sėdėti ant suolo stebint švelniai raibuliuojančias bangeles. Gali būti, jog man reiketų gyventi kur nors prie vandens, o ne dūzgiančiame didmiestyje.  Pačios atostogos buvo ramios, bet turiningos. Jokių vakarėlių ar pašėlusių nuotykių, tik smagiai praleistas laikas su šeima ir senai matytais draugais. Be Nidos dar aplankiau...