Skip to main content

Young Victoria

Savo laisvo laiko realizacijos plotą visų pirma išnaudosiu aprašydama tuoj pasirodysiantį kostiuminį istorinį filmą Jaunoji Viktorija. Kam iš pavadinimo neaišku, filmas bus apie turbūt (po Elžbietos) pačią garsiausią Anglijos karalienę, kurios vardu pavadinta ilga epocha apimanti beveik visą XIX amžių, kuri įvedinėjo naujas madas (balta vestuvinė suknelė), kurios valdymo laikotarpiu sustabarėjo manieros ir įsisiautėjo puritonizmas, bet sparčiais šuoliais vystėsi pramonė ir visa imperinė Didžioji Britanija išdidžiai judėjo link moderniųjų laikų. Premjera Kovo 6 UK, kada ir ar pasirodys pas mus nėra žinoma, bet čia aišku internetas visada padės. Nekantriai laukiam.
Didžiai period movies gerbėjus džiugina faktas, kad vėl išvysime matytus veidus. Karalienę vaidins Emily Blunt anksčiau matyta Imperijoje (Empire, 2005), Džeinės Austen knygų klube (The Jane Austen Book Club, 2007) ir kitose mažiau žinomose juostuose. Mane asmeniškai labiausiai pradžiugino Ruper Friend pasirodymas, kuris labai gerai visiems pažįstamas iš 2005- jų Puikybės ir prietarų kaip charizmatiškasis niekšelis Mr. Wickham. Taip pat vaidina viena geriausių siaubo ir kostiuminių filmų aktorė Miranda Richardson bei Mark Strong
iš 1996 Emos (Emma) pagal Džeinę Austen (Jane Austen), kuris mano nuomone suvaidino geriausią ir geriausiai iš Džeinės herojų, o metais vėliau pasirodžiusi amerikiečių Ema nei iš tolo neprilygsta savo aktorių vaidyba tam misteriui Naitliui, kurį stipriai ir vyriškai pavaizdavo Markas Strongas. Tikras vyras. Jaunojoje Viktorijoje jis vaidina karalienės mamos, Kento kunigaikštienės, sekretorių ir meilužį serą Džoną Konrojų. Dar vienas viliojantis faktelis yra tas, kad ranka rankon su Martinu Skorseze prodiusuojant filmą dirbo ir tikro karališko kraujo asmuo Jorko kunigaikštienė. Žvilgtelėkime į keletą kadrų iš filmo:
Treileris:

Comments

Popular posts from this blog

Poilsis

Neturėjau laiko, anei noro dideliems ir aiškiems paveiksliukams, todėl nuvilsiu, o gal ir ne, savo kasdieninio tarpšventinio ir po šventinio gyvenimo instagramom. Karšto vyno bokalėlis, puodelis nuodėmingai saldžios kakavos, šventinė ugnis ar kvailokai jaukūs močiutės katinukų snukučiai - man geriausios šventės.  No big elaborate pictures from me today, only a couple of instagrams. Those pictures, however, embody the very essence of holidays - hot beverages, warmth and coziness. 

Prie giraitės kapinaitės

Po paskutiniojo įrašo šis atrodo labai netikėtas ir kontrastuojantis, bet nukrypimai niekada nekenkia. Pristatau jums išvyką į senasias Šiaulių kapines. Šios kapinės yra iš tiesų ypatingos ir svarbiausia, kad ne savo senumu ar kažkokiu unikalumu, tačiau didžiule jas supančia mistine aura. Gerai, gal truputį per daug dramatizavau. Faktas tas, kad ne viena vaiduokliška istorija yra su jomis susijusi. Antai, kad ir apie vampyrės kapą arba kitą, kurio antkapinė plokštė visada patraukiama į šoną, o kur dar istorijos apie juodas rankas ir kaip tikras kapinių atributas ten sėdintys mokyklinio amžiaus benamiai. Nors ne, rodos, šitie persikraustė į prekybos centrus. Gal kas nori pasidalinti žiniomis, ką šis konkretus simbolis reiškia? Įžymusis vampyrės kapas. Looks very ordinary... Būtinai pasididinkit šitą nuotrauką ir paaiškinkit man, kas per biesas ta "Juodoji ranka"? Nes maniau, kad taip vaikai vieni kitus gasdina, kol tėvai darbuose. Ok, kadangi kol kas nesugebu padidinti foto, ...

Vasara 2014

Kiekvieną vasarą Liepos pirmoje pusėje vykstu namo į Lietuvą atostogų. Tai mano gimtadienio metas, dar niekada neteko šiuo metu dirbti, visada pavykdavo gauti nors mažas atostogas. Pasisekė tiems Liepos kūdikiams. Tikrai nuostabus metas švesti gimtadienį; vidurvasaris, šilta, žalia, kvepia, dūzgia bitės, visi laimingi ir patenkinti.  Šiais metais atostogų proga nuvykome į Nidą. Kartą jau esu ten buvusi, bet dabar mane užbūrė ta neišpasakyta ramybė ir gamtos gražumas. Tikrai gražiausia vieta Lietuvoje. Nors kopos įspūdingos bei turi kažkokio nepakartojamo magnetizmo, mane labiausiai užbūrė Juodkrantės krantinė. Taip tyku, jog galima valandų valandas sėdėti ant suolo stebint švelniai raibuliuojančias bangeles. Gali būti, jog man reiketų gyventi kur nors prie vandens, o ne dūzgiančiame didmiestyje.  Pačios atostogos buvo ramios, bet turiningos. Jokių vakarėlių ar pašėlusių nuotykių, tik smagiai praleistas laikas su šeima ir senai matytais draugais. Be Nidos dar aplankiau...