Lady's Tea Time

Kažkodėl kai imu svajoti apie savo stebuklingą svajonių būstą ir seilėtis vartydama visokius interjerinius puslapius, daugiausia dėmėsio kreipiu į sodo ir kiemo apipavidalinimą. Čia matyt tas miesto vaiko slaptas troškimas turėti žaliąją oazę už lango.  Šios pirmos nuotraukos yra iš kažkokios realiai parduodamos nuosavybės Anglijoje, deja, nepamenu, nei kur, nei kiek kainuoja. Jūs tik pažiūrėkit, koks sodo gražumas. Visada norėjau savo svajonių namo svajonių sode kokio prūdelio ar šiaip vandenėlio. Man labai gražu. 

Neišpasakytai aptingau rašyti šiame bloge. Pagrindinė priežąstis motyvacijos, o dar tiksliau konkrečios temos, apie kurią būtų įdomu ir lengva rašyti, trūkumas. Vis dar galiu bandyti istorinėm/kostiuminėm temom dominti auditoriją, tačiau tam baisiai nėra laiko, nes nors ir atrodo, kad eilinį mini tekstuką sudėlioti lengva, visgi tenka pasėdėti ne vieną valandą norint suieškoti tikslios informacijos. Todėl ir tylu taip visą laiką. Nebeįdomu, tingisi, nėr laiko. Taip, kad nesupykit, bet nenorėdama visai šito blogo uždusinti imsiu publikuoti visokiausią materiją, aišku, stengsiuosi labai žiauriai nenuklysti nuo senienų ir grožybių tako. Gal ir mano gyvenimo akimirkų daugiau pamatysit.  Na ir nepykit, bet kol kas vienintelis būdas savo gyvenimo vingius ir posūkius ( sarkastiškas "aha" ) parodyti  yra instagramos pagalba. Nes su savimi visur tampytis fotoaparatą būtų crazy. Bet reiks vėl grižti į crazy rėžimą ir apsimest, kad aš meno vardan tasausi tą daiktą.  ...

Prisižadėjau, tai gausiu tesėti. Pagrindinis tikslas šios analizės bus grąžinti veiksmą į blogą ir tuo pačiu pritraukti daugiau naujų Man Men fanų.  Kas Mad Men žiūri nuo pirmo sezono, tikrai žino, jog pagrindinė jo tema - žmogaus gelmių tamsuma ir kasdieninė kova su ta vidine "tamsybe". Pagrindinis serialo Alpa male yra Don Draper, sėkmingas reklamos biznio direktorius, kurio viduje pešasi tikriausi demonai. Ir kaip matosi iš pirmųjų naujo serialo minučių, kažin ar kas jį išgelbės.  Kadangi Draperis vėl grįžo į savo seną paleistuvavimo, girtavimo ir kitų eilinių nesamonių liūną. Liūdnas personažas ir tiek. Megan pagaliau šypsosi sėkmė - ją atpažįsta gerbėjai kaip muilo operos žvaigždę. Kol kas ji patenkinta savo situacija, nes arba nežino, kad Donas grįžo į savo senuosius kelius, arba jai nerūpi, nes labai džiaugiasi nauja karjeros sėkme.  Smagiausias serijos momentas buvo pamačius Peggy Olsen - Draperio mokinę ir patikėtinę, dabar ne tik užėmusią, galima sa...

Eh eh eh, visai nėra laiko. Tik užbėgau viena idėja su jumis pasidalinti šiandieną. Tokia gana ambicinga. Kadangi sekmadienį prasideda visų labai laukiamas 6-tasis Mad Men sezonas, šiais metais nusprendžiau bloginti kiekvienos serijos analizę. Gal netyčiomis daugiau žiūrovų pritrauksiu. Aš analizes pati labai mėgstu skaityt, tai gal ir rašyme jų nesusimausiu.  O šiuo metu draugė įkalbėjo pažiūrėti britų mini serialą Mr Selfridge apie vienos pirmųjų universalinių parduotuvių Londone įkūrėją, kuris, beje, buvo visai ne britas, o amerikonas iš Čikagos. Kol kas visai smagu.  Negaliu sulaukti! Meanwhile, gal kils motyvacija pradėti publikuoti yprastą turinį. 

O dievai, kiek laiko praėjo. Visas mėnuo. Nėra ko teisintis, nes nieko tokio ypatingo nedariau, tačiau šį bei tą visgi nuveikiau. Atsimenat, kai spalį pasakojau, kad savanoriauju Grinvičo muziejuje? O va dabar aš ten jau ir dirbsiu. Dalinai dėl to, dalinai, dėl kitų gyvenimo problemų ir buvau ilgiau iš čia dingusi. Bet sugrįžti gera.  Gaila, nelabai turiu kuo įdomiu pasidalinti, tad teks vėl džiaugtis mano paskutinio savaitgalio instagramom. Ką  gi aš be jų daryčiau.   1. Costa coffee in Gretna Green, Scotland 2. Queens House, Orangery 3. Mint tea at Assaha, Lebanese restaurant in Paddington 4. Nice discovery in Soho 5. My bento at Taro 6. Alice Kettle installation on the Tulip staircase in Queens House.  

Šiuo kartu sugalvojau, kad būtų ne pro šalį pagiedoti ditirambus savo vienam mėgstamiausių užsiėmimų - internetiniam apsipirkinėjimui. Gal kam ir tuščiai ar švaistūniškai pasirodys, bet aš dievinu online shopping . Visų pirma, be galo patogu, nereikia nei šiknos nuo sofos/lovos/kėdės paketi, o vizualinė stimuliacija didžiuliu srautu plūsta į tave. O geriausiu ir patogiausiu rūbų, aksesuarų ir kitų bobiškų gėrybių puslapiu vainikuoju Asos.com. Dėl to, kad ten užėjus pasmalsauti dažnai tenka beveik prievarta atsiplėšti, kad nenusipirkčiau visko iš eilės. Seniau tas puslapis mane nervindavo, nes buvo sunku filtruoti savo stiliui priimtinus dalykus iš tūkstančių trumpučių, aptemptų ar blizgančių suknelių, tačiau šiuo metu jau išmokau, kaip taikliai ir greitai prafiltruoti savo preferensus .  Man rūbų ir batų pirkimas yra didžiausia terapija ir savipaguoda šiam sunkiam gyvenime. Aš manau, kad nusipelnau paišlaidauti sunkiai ardama kasdieniniam darbe, tad leidžiu sau karts nuo karto...

Jau senokai susižavėjau seniau man daugiausiai dvejonių kėlusiu aštuntuoju dešimtmečiu. Na, žinot, tos nekokios asociacijos, kaip ABBA, lykra, blizgantys aptempti drabužiai, nesiderinančios spalvos, hipiškas boho-chic, kelnių kliošai , dideli ir platūs atlapoti kalnieriai. Tačiau tai tik viena pusė. Septyniasdešimtieji , kaip aš vis mėgstu užsienietiškai pavadinti, turėjo daug daugiau ir įdomesnių pusių.  Simple Minds - Hypnotised Labiausiai man imponuoja gryžimas prie XX amžiaus pradžios silueto, gal kiek naivokas, bet savotiškai žavus tautinio kostiumo interpretavimas, artimųjų rytų įtakos (ryškiausia Marakešo įtaka interjeruose), roko dievaičių ir jų palydovių mergaičių (groupies) iškilimas į šlovės viršūnes bei gero tikro XIX amžiaus pabaigos dekadanso prikeltas atminimas jaunimo propaguojamoje gyvensenoje. Aš esu nusipirkusi ir pasidėjusi skaitymui Rowan Pelling "The Decadent Handbook", kurioje tikiuosi bus apšviesta visais dekadanso klausimais ir viliuosi, jog...