Lady's Tea Time

Trumpa foto kronika, parodysianti, ką gi aš veikiau du pastaruosius mėnesius. Rašyti lietuviškai darosi sunkiau ir sunkiau. Vilnius-Ryga-Šiauliai, atostogos Lietuvoje. Nebūtinai tokia tvarka.

Arba Regency , jeigu esate anglofilai. Yra ir klasicizmo rūbų, bet nebūkime tokie smulkmeniški. nesu nusiteikusi, nei istorijos, nei kostiumo pamokėlei, todėl paliksiu tik vaizdus. Tingisi rašyt pastaruoju metu, o ir tai vargu, ar kas skaito.

Vaidzai kalbą patys už save. Taip atrodoBeržėnų dvaras apie kurį jau rašiau vasarą. Per šias Velykas teko pačiai jame pabuvoti ir vaizdas mano istorikės širdžiai buvo per skaudus. Ypač dėl to, kad šierūmai yra itin vertingi ir matyti, kaip toks grožis tiesiog akyse byra yra nepakenčiama. O svarbiausia, kad jie turi privatų savininką, todėl valstybė šiuo atveju nieko negali padaryti, kad rūmai nesugriūtų.

Rodos mano meilė devintajam dešimtečiui niekada nedings (neduokdie) ir todėl visada galėsiu užtikrinti tokių įrašų gausumą. Štai jums tikras vėlyvojo devintojo dešimtečio kinematografinis grynuolis, juodoji kone absurdo komedija - Heathers . Filmas apie merginų-piranijų grupę, kuri laiko savo mokyklą baimės gniaužtuose. Tai, galima sakyti, riebi parodija iš amerikos paauglių frustracijų mokykloje ir visų stereotipinių situacijų. Skirtumas tas, kad filmo kūrėjai po saldoką ataskonį turinčių John Hughes paauglių epų, nusprendė rinktis parodijos kelią. Rezultatas daugiau nei malonus, tik reikia turėti mintyje, kad tai filmas, kurio turinio nepatartina priimti rimtai. Na, ir žinoma, kaip visada verta paminėti ir filmo aprangą. Jeigu pastebite nuotraukose, visos "Heathers" dėvi vienos spalvos ansamblius. Šiandien tai atrodo kvailokai, bet tam dešimtečiui ir bendram filmo tonui šita idėja puikiai pasitarnavo. Man labiausiai patikę ansambliai priklausė Heather Duke (Shannen Doherty)...

Brassaï fotografija. Paryžius naktį esti pirmykštis, šešėliuose besislepiantis, rodantis dieną nepastebimą veidą, nevaržomai koketuojantis ir viliojantis nenusakomų malonumų nuojauta. Vengrų kilmės fotografo juostoje užfiksuotas meilės ir svajonių miestas kiek kitoks nei įprasta, bet dėl to tik dar labiau patrauklus.

Kas turit laisva valandėlę, tikrai nepasigailėsit ją paskyrę šio dokumentinio filmo apie "Puikybę ir prietarus" peržiūrai. Man galvoje gimė idėja, kad po nuostabios BBC '95 adaptacijos ir filmo su Kiera, mus jau reikia šviežios naujos interpetacijos. Kaip atrodo jums? Kadangi užpern pasirodžiusi BBC Emma mūsų nenuvylė, gal ir nauja PP visai džiugiai nustebintų.

Think Pink. Nebūtinai mano filosofija.